Savaitė

Iš pradžių ta laisva savaitė atrodė tiek daug... Bet kaip visada, ėmė ir beveik pralėkė. Net nepastebėjau. Bet buvo daug smagių dalykų. Silvija su darželiu pabuvo ekskursijoj Kėdainiuose. Šaunuolės auklėtojos, kad ryžtasi tokioms ekskursijoms. Tik juokingi tie mažiai. Išvažiavo iškart po pusryčių, bet tik susėdus į autobusą visiems pirmas užsiėmimas buvo kraustyti iš namų įdėtą maistą. :) O grįžo visi kupini įspūdžių. Antradienį pas priešmokyklinukus apsilankė KTU atstovai ir parodė krūvą bandymų. :) ir aš norėčiau kartais Silvijos grupę palankyti. ;)
O kai dar krūva būrelių, tai laikas dar greičiau skrieja. Mėgstu tas dienas, kai galiu vesti Silviją į baseiną. Nes jei mažoji būna darželyje arba pas močiutę, tai tampa tokiu išskirtiniu mūsų laiku, kai nereikia skubėti, galima daug plepėti ir kikenti. Silvija tebesimėgauja baseinu. Treneris labai tiksliai įvardino: tobulėja savo greičiu. bet gi toks ir buvo mūsų tikslas... Piešime abi labai rimtai piešia. Pabaigė praeitą kartą poradėtas jūrų kiaulytes, o šįkart su dažais piešė rudenį. Kad ruduo gal ir ne iškart suprastum, bet jau spalvų spalvų. Ir laimingi veidukai. Ignėjos net dažuotas iš tų pastangų buvo. :)
Ir nors aš niekada nesuprasiu lietuviškjų rudeniškų orų, kai per savaitę kelis kartus dienom būna tai +14, tai kokie +25, nieko kito nelieka kaip mėgautis. Kartais rytiniais rūkais. O kartais saule ir beveik vasariška šiluma. Šiandien po darželio abi iki soties prisilakstė su paspirtukais, bet panašu, kad pailsėjus eisim vėl.

O aš vėl radau laiko paskaityti šiek tiek.

lengva, labai tinkama laukiant už būrelio durų. Ir šįkart pirma buvo pažiūrėtas filmas ir praėjus geriems metams pradėjau skaityti knygą. Ir abu labai skiriasi, abu savotiškai įdomūs. Nors filmas ko gero patiko labiau.