Hm, gal tiesiog antraštės pakaktų? :) Nes gal pagaliau ėmiau ir išmokau trumpai pasakyti esmę? Gal, nes namie turint du neužsičiaupiančius vaikus imi ir pripranti kalbėti mažiau. :)
ir pradžiai vienas vaizdelis, kuris nebuvo paminėtas pavadinime. Tinklaraštyje Ū ilgoji radau nuorodą į trumpą filmuką apie tai, kaip gaminami guminukai. Štai. Ne to tikėjausi atidarant, bet rodymas atbuline tvarka labai linksmas. Pažiūrėjusi pasikviečiau savo guminukų mėgėją pažiūrėti, slapta tikėdamasi, kad gal kuri nors dalis nepatiks ir nebevalgys guminukų. Bet kur tau... Guminukųs tebevalgo ir dar nori namuose auginti paršelį. :)
O lauke pagaliau turim sniego ir tikrą žiemą. Buvo didelių šalčių, buvo šiultesnių dienų. Panelės spėjo prisivažinėti nuo kalniukų, statyti tvirtoves, kelis kartus eiti į mišką. O vieną dieną pasiūliau nuvažiuoti ant užšalusių marių ir pašerti gulbes. Man tai kažkas tokio. Paprastai aksmet bent po kartą tai padarom. O įspūdingiausias buvo pirmas kartas, kai stipriai pašalo nepasnigus, ir storas ledas nebuvo padengtas snegu. Lyg ir ruošėsi, o aš buvau darbe ir pavydėjau... Bet galiausiai paaiškėjo, kad niekur neišvažiavo ir prabuvo lauke prie namų.
O mes niekaip neišlipam iš ligų. Sirgo Ignėja, paskui aš, Renaldas. O dabar susirgo Silvija... tai ir bandau ligonius linksminti namie. Piešėm aliejinėm kreidelėm ant karštos folijos vakare. Šiandien kepėm sausainius. Ir dar ne vakaras, turbūt dar kažką spėsim sugalvoti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą