Telefono davimas pirmokei turbūt suteikia daugiau vargo nei naudos. Bet kai mokykla ne prie namų, pamokos kartais baigiasi nebūtinai taip kaip turėjo, tai buvo neišvengiama...
Be to, kad kariaujam dėl prie telefono praleidžiamo laiko, nuolat pratrinam parsiųstus žaidimus iš atminties, kad telefonas bent kiek veiktų, visada pažiūriu skambučių žurnalą ir žinutes. Silvijai dar tik 7, atsarga gėdos nedaro... Pastarąjį kartą labai prajuokino susirašinėjimas su klasioke:
Silvija: Goda, kodėl tu man vis siunti tuščias žinutes?
G: Atsiprašau.
Silvija (kurios žodis matyt turi būti paskutinis :D ): Atleidžiu.
O penktadienį nuėjus po kelių sirgtų žinių man rašo:
-Velnes
-Pamiršau matematikos pratybas
Kad pamiršo tai pasitaikos, bet taip parašytas "velnias" ir žodžio pavartojimas prajuokino
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą