Rugsėjis įsuko visu smarkumu. Tos pradinės savaitės su būrelių, pamokų, tvarkaraščių, režimų derinimu gyvenimą padaro labai chaotišku. Silvija pradėjo lankyti muzikos mokyklą. Aš jei ką tuo vis dar nesidžiaugiu ir slapta laukiu kol jai atsibos. Gal atsibos?.. Dar kol kas einam į Dominantę. Dailės nebepavyko lankyti. Mūsų nuostabioji ir puikioji mokytoja, visada užkrėsdavusi puikia nuotaika ir optimizmu Moksleivių rūmuose nebedirba. Nebėra ir dailės užsiėmimų mums tinkamomis dienomis. :( Dar ir Silvijos muzikos mokytoja, kurią ji labai mylėjo, nebedirba. O labiausiai man patiko Silvijos pasakojimas apie naują mokytoją po pirmos pamokos: įsivaizduoji, ji jauna! Aš dabar jau įsivaizduoju ir suprantu, kad tai didžiausias minusas dirbant muzikos mokytoja. :D Dar panelei teks lankyti vokiečių. Šeštadieniais eis į matematikos užsiėmimus VII forte ir vienintelis sportas į kurį tilpom bus... beisbolas penktadieniais. Kol kas labai patinka. Žinau žinau, atrodo daug. Bet turint omeny kad mokslai jai vis dar per lengvi, o panelė turi didelį polinkį sėdėti įlindus į kompiuterį ir telefoną, manau pats tas. Gal net daugiau norėtųsi. :)
O mes stengiamės išnaudoti gražius rudens orus ir tebelakstom po renginius. Pernai sudalyvauti nepavyko, bet šiemet Zoonakties nepraleidom. :) Nors pradžioje įspūdžiai buvo labai dviprasmiai. Ant bilietų buvo parašyta, kad registracija prasideda 19,30. Mes su Silvija autobusu atvažiuojam 19,25 ir jau randam nemažai žmonių. Vartai užrakinti. Laukiam. dar palaukiam, ir dar palaukiam. 19,45 už tvoros pasirodo pora mergaičių, pasivaikšto ir vėl pranyksta. Visi nuoširdžiai pradeda bambėti. Pagaliau 19,50 prasideda registracija. Neprofesionalu! Jei ant nupirktų bilietų rašote, kad prasideda 19,30 taip ir turėtų prasidėti. O pats renginys buvo įdomus. Išskyrus tą aktyviąją dalį su Čiulba Ulba, kuri kiek matėsi iš kitų dalyvių, ir kuriems aš labai pritariu, buvo ne į temą, daugeliui nepatiko ir dauguma tikrai ne to atėjo. Bet geriau pakalbėkim apie smagiąją dalį. Buvo kiek neįprasta eiti tamsoje, tuo labiau, kad žibintuvėlių nebuvo galima naudoti. Pirmiausia praėjome šiaurės elnią. Niekada dieną, net kai atrodė gana tylu nebuvau atkreipusi dėmesio į tą caksėjimą, girdimą jiems einant. Pamatėm, kaip šokinėja ir siaučia lamos. Sužinojau, kad zoologijos sode gyvena trys tigrai, o visada maniau, kad jų yra tik vienas. Stabtelėjom prie kupranugarių. Prie lapių voljero laukė pirmoji atrakcija, pereiti šakų prikabinėtą siaurą koridorių. Šviesoje apžiūrėjome perujines tamarindas. Pažiūrėjom vilkų šešėlius, pataikėm aplankyti ruonį Kajų tuo metu, kai jam po valymo vėl prileidinėjo baseiną vandens. Ir sužinojom jo liūdną istoriją, kad jis buvo rastas rygos pajūryje apkandžiotas šunų. Kai išgijo, jaubuvo per vėlu jį išleisti į jūrą, nebebūtų mokėjęs išgyventi... Klausėm liūto riaumojimo. Tiesa, įrašyto, ir klausėm pasakojimų apie juos. Stebėjom koks aktyvus leopardas, kurio žingsnių visai nesigirdi, o dieną atrodo toks tingus gyvūnas. :) Terariume pažiupinėjom ne tik kukurūzinį, bet ir amūro žaltį. Koks mielas! Būčiau mielai pasiimus namo. Toks mielas riešo storio padarėlis. O Silvija kaip tikra mergaitė paliepta paliesti palietė vienu pirštuku ir beveik paaugliškai sušnypštė: Fe, šlykštu. :D Pre paukščių pačiupinėjom gyvalazdes ir... teko "uždirbti" silvijai skirtuką, ištraukti dėlionės dalis iš jonvabalio lervų bliūdelio. Nepasakyčiau, kad buvo labai šlykštu. Tad ko kiti bijojo?
Ir buvo proga nusileisti čiuožykla. O leistis ja tamsoj kai nieko nematai visgi nemažai adrenalino. :D Gerai, kad Silvija labai gudriai susakė: leisiuos, jei mama leisis iš paskos. O aš kažkodėl visą gyvenimą maniau, kad pirmai leistis yra baisiau. :) Žirafoms jau buvo per šalta, bet sužinojom, kad jos temiega po kelias valandas per parą, per kartą po kokias penkiolika minučių. Matėm smalsuolius zebrus ir bailiuosius gnu. Ir daugiau kaip dvi valandos skriste praskriejo... Ir tikrai norėjosi dar. :)
Šeštadienį sveikinom buvusią kolegę susituokus ir spėjom pereiti Rudens mugę. Obuolių šimtalapis- mano naujas tobulas atradimas. Kaip ir nauja kavinė rotušės aikštėje, kur juoda kava buvo nepakartojamo skonio. Grįšiu dar. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą