Vasara ir Lyduvėnai

Man kartais atrodo, kad su darbo pakeitimu atėjus tam tikra sumaištis mano gyvenime net ir po trijų mėnesių nesibaigia. Pamainos... Vos priprantu prie rytinės, kitą savaitę jau būna popietinė ir aš vėl ir vis tiek nieko nespėju... Aišku, smagu turėti laisvą savaitgalį. Bet jie taip greit prabėga... Kita sumaišties dalis mano pirmokei pasibaigę mokslo metai, tad ir vėl dienos tvarkosi ir dėliojasi kitaip. O šiaip... Šiaip pavargau. Arba vis dar nepailsėjau... Nes mano panelės garsiai ir aktyviai tebebando tėvus palenkti sau naudinga linkme ir pasinaudoti kiekviena akimirka, kai mama galbūt nemato. Dar vaikiškai, tai mama dažniausiai pastebi. Bet jau darosi neramu, kad tuoj panelės taps gudresnės ir aš taip lengvai visko nebesužiūrėsiu....
Ką gi, mamiškai pasiguodžiau o dabar galima apie smagesnę dalį. Su kuo jums siejasi Lyduvėnai? Bent jau man su aukščiausiu Lietuvoje geležinkelio tiltu. Ir kai Lietuvos geležinkeliai paskelbė registraciją į vos kelias rengiamas nemokamas ekskursijas po šį tiltą, tuoj užregistravau save ir Silviją. Ir tik paskui padaužyčio tėčio tokiu nekaltu balseliu pasiteiravau ar tie Lyduvėnai labai toli nuo Kauno. :D Kodėl neregistravau Renaldo? nes vis girdėdavau, kad jam nepatinka aukštis. O pasirodo aukščio jis nebijo. Na ką gi, būtinai dar patikrinsiu. :D
Kaip ekskursija? Man patiko. Silvija labai gražiai į šį klausimą atsakė iš lapuko pasakojimą apie tiltą perskaičius Šiaulių geležinkelio muziejaus darbuotojos žodžiais: Patiko, nes atsiveria plati panorama į Dubysos slėnį. Nors kas nepraklausė. :P O jei rimčiau, vos užlipus užsinorėjau pasilaikyti už turėklo. Net ne tiek dėl aukščio, gal dėl to lentinio takelio su vyriais. Bet po kelių metrų tas jausmas dingo. O Silvija kaip pradėjo straksėti tiltu taip ir straksėjo toliau. Ir niekaip nesuprato kodėl galima to aukščio bijoti. :) Buvo gražu- pasivaikščioti, pasidairyti. Tie 500 metrų pirmyn ir atgal labai lengvai ir greit prasiėjo.
Straipsnis plačiau: Lietuva turi kuo nustebinti

Ekskursija Gaižiūnų poligone

Na va, šį mėnesį prisidirbau. Po Klaipėdos čeburekų Renaldas sakė daugiau nerinkti valgymo vietų, o po šios "ekskursijos" sakė gerai pasvarstys ar važiuoti į mano siūlomas ekskursijas :D
Bet apie viską iš pradžių. Facebooke, Jonavos krašto muziejaus psl. pamačiau skelbimą apie Gamtinę pažintinę ekskursiją
"Liepos 25-26 d. kviečiame susipažinti su unikaliu gamtos kampeliu, dažnai vadinamu "lietuviškąja Sachara". Toks pavadinimas Gaižiūnų poligonui prigijo neatsitiktinai - vėjo supustytų žemyninių kopų peizažas primena didžiąsias dykumas. Pasivaikščiojimo metu susipažinsime ir su šio unikalaus gamtos kampelio gyventojais - smulkiąja fauna. Išskirtinėje gamtinėje aplinkoje galima aptikti ir išskirtinių, kitur Lietuvoje nesutinkamų rūšių atstovų, tad pasiruoškite susitikimui su iki šiol nematytomis būtybėmis.
Su makro gamta supažindins ir apie vabalų kasdienio gyvenimo ypatumus bei pomėgius papasakos entomologas, vabalų žinovas Giedrius Markevičius."
Skamba neblogai, ką? Ir vieta įdomi, apie vabalus nieko nežinau, beje, naiviai tikiuosi, kad bus kažko daugiau nei tik vabalai, tad tuoj užsiregistruoju, informuoju Renaldą ir su nekantrumu laukiu. Kadangi nelabai žinom kur tiksliai ten poligone susitikti, o ir pavežėti kažką galim, pasirenkam organizatorių pasiūlytą variantą, 10,30 susitikti muziejaus kiemely.
Ir štai ekskursijos diena. Vaikus paliekam pas senelius. Dabar jau pritariu, kad laimė, kad Silvija persigalvojo ir nevažiavo. Būtime neišsisukę be labai didelės kompensacijos.... Ir kiek per anksti nuvažiuojam į Jonavą, tad dar apsukam ratą po ją. 10,15 pasistatom mašiną netoli muziejaus. Lentelė ant durų rašo, kad muziejus dirba ir šeštadieniais nuo 10 val, dar pymė, kad čia turistų informacijos centras. Bet durys užrakintos. Dar matėm moterį, kuri taip pat bandė patenkti į vidų ir nusprendėm, kad turbūt važiuos ten pat. 10,30- vis dar nieko. Duotas tik muziejaus tel., kuriuo niekas neatsiliepia. 10,37 (taip, taip, aš bjauri, skrupulinga ir kokia tik nori ) atvažiuoja mašina ir iš jos išlipa 5 žmonės (hm, jei ne mes, kaip jie tą moterį būtų nusivežę, nes kaip ir elektroniniam laiške žadėjo...). Pora dar nueina į parduotuvę, darbuotoja atrakina muziejų. Aš jau tada suabejojau ar verta važiuoti. Jei būtų Kaunas gal ir būtume grįžę, bet iki Jonavos šioks toks galiukas nuvažiuota... Apie muziejų patylėsiu. net mažiukuose miesteliuose esu mačius geresnių. Labiausiai nustebina, kad pagrindinėj salytėj pagrinde tik žemėlapiai ir varpas. Iš cerkvės, bet darbuotoja nežino kokios. Hm... Po mano nustebusio "Tik tiek?" pasiūlo nueiti į patalpėlę rusy.
10,50, pajudame link Gaižiūnų. O ten ir supratom, kad susirinko savų kompanija ir mes. Matyt reikėjo pinigus panaudoti ir renginį surengti... Nuvažiuojam į poligoną. Palikę mašinas, vis dar skeptiškas veidais einam į priekį. 

Darbuotoja apie patį poligoną ne kažin ką gali papasakoti. Laimei, mūsų bendrakeleivė, kuri dirba Ralio mokykloje, labiau informuota. Keli etimologų būrelio nariai išsilaksto į šonus  gaudyti vabzdžių. O Renaldą vis ima juokas iš mano veido išraiškos. Aišku, smagu pamatyti žiogus, skėriukus, kurie yra ėdriųjų skėrių "pusbroliai", bet nesupykit, pasakojimo lygis ne kažin kas... Paklausus apie augaliją sužinom, kad botanikų tarp jų nėra... ir tik vėliau, prisiklijavus prie vieno vyresnio amžiau vyriškio jau darosi šiek tiek įdomiau. Nes jis tikrai gali papasakoti šį ta daugiau nei vabzdžio pavadinimas. Ir dar nebijo širšės į rankas paimti, o mano akim žiūrint tai jau didvyriška :D

Vabzdžių ir vabalų daug nebuvo. Tiesa, rado vieną įrašytą į Lietuvos raudonąją knygą, foto galite pamatyti čia
O šiaip įdomi vieta. Smėlis. Sausos samanos ir šiugždantis garsas jas užmynus. Kopa. ;)

daug nematytų augalų. Aišku, kai pamatai šviežiai numestą banano žievę gal ne taip smagu. Ir nesakykit, kad čia natūralu, chemikalų daug ant jos privaryta. Ir keisčiausia, kad tai darė žmogus kuris fotografavo tiek daug augalų....

Kažin, kvietimo į teismą už šmeižtą laukti? Bet jei ką turiu du liudininkus, kurie matė metimo procesą, gal išsisuksiu. :P
Tad po max. 2 valandų supratom, kad nebėra čia ką veikti, ir visi trys pašaliečiai ilgu apžėlusiu buvusio aerodromo taku žygiavom atgal.

Reziume? Būna tikrai geresnių renginių. Net kaip nemokamam, silpnoka....