Filmukas apie formas

Man patiko. :)

Šunys, rogės ir daug gerų emocijų

Paprastai pirmadienių nemėgstu, kaip dauguma žmonių. Ir iš lovos keltis tingisi anksti...
Bet šiandien laukė labai smagi pramoga. Vieno Silvijos darželio draugo mama atsivedė savo haskes, kad šalia darželio patampytų vaikus su rogėmis. Tad nors šiandien dar nėjo nei viena į darželį, bet tokios pramogos negalėjom praleisti. Aš aišku ir slaptą tikslą turėjau. Tiksliau viltį, kad Silvija pagaliau nustos bijoti šunų. Nelabai šitas mano tikslas buvo įgyvendintas, Silvija artyn perdaug nėjo, tik man laikydamasi už rankos paglostė, bet važiuot rogėm labai norėjo. :) O Ignėja turbūt jei būtų galėjus ir namo kurią nors haskę būtų parsivedus. :)
Smagu žiūrėti į tokius džiugiai susijaudinusius vaikus. Ir išdidų "šeimininką", kuris savo teises labiau ne į šunis, bet į roges reiškė, vis primindamas, kad rogių kitoj pusėj jo vardas užrašytas. :)
Iš pradžių visi vaikai prasilėkė po vieną rogėse. Ir be jokios baimės veidukuose. Vėliau ir suaugę nuo kalniuko pabandėm. Tik žinoma, jau du šunis pakinkė.  Pirmą kartą važiavau. Geras greitis. Ir geras jausmas. Ir šunys fainuoliai, draugiški. Patiktų man tokie, tik... ne bute. Man ir jūrų kiaulytės namie per akis.
Paskui pasifotografavom, ir dar kartą pralėkė vaikai jau dviese rogėmis su dviem pakinkytais šunimis.
Įspūdžių tikrai daug. Ir juokingiausia buvo iš Ignėjos, kuri močiutei sugebėjo papasakoti, kad du šunys ją stūmė rogėse. ;)

Pipiras

Vakar taip jau išėjo, kad Ignėja netyčia perkando pipirą sriuboje. Paprastai išrenku, o kadangi šįkart buvo pipirų mišinys, balto ėmiau ir nepastebėjau. Ir kol supratau kas atsitiko, kai mano besispjaudantis mažiulis bandė išaiškinti kas burnytėj ant liežuvio negerai. :) Bet atsargumas daro savo- dabar prieš valgydama bet kokį maistą pasiklausia ar jame nėra pipirų :)

P laike toks gražus sniegas. Labai tinkamas statyti besmegenius ir mėtytis, gal tik važinėtis rogutėm kiek mažiau tinkamas. Bet nieko, ir tai sugebėjom dar patikrindamos visas kelyje pasitaikiusias supynes. Pastatėm du besmegenius, prisivažinėjom nuo kalniukų. O turbūt nauja mėgstamiausia abiejų veikla daryti sniego angelus. Silvija dar atsargiau atsigula, o Ignėja pasidairo kur neišmintas sniegas ir griūna ant nugaros. Matyt neaukštai ir minkšta. ;) Silvelis dar paskui Igną pamėgo ridentis nuo kalniuko. Bet kaip greit vaikai mokosi- pirmą kartą ridenimosi metu kai buvo ant pilvo nepakėlė galvos, bet nusibraukė nuo akių sniegą ir visus kitus kartus jau galva buvo pakelta. :)

O aš... aš laukiu šalčių. Nes labai noriu ant užšalusių marių ledo....

Senatvė

Kiek pamenu vaikystėje man mano mama visada atrodė sena. Žinoma, aš pati buvau mažai, o ir mama mane tiems laikams pagimdė tikrai vėlai, virš 30, o daugumos klasiokų mamos buvo daug jaunesnės. Iki šiol atsimenu, kaip pradinėse klasėse kai mamos dienai darėm rėmelius iš siūlų su mamos nuotrauka, mes su viena drauge (tik neatsimenu, susitarę ar ne) atnešėm mamų jaunystės nuotraukas. Dabar juokinga, kas be ko. Ypač kai išlenda panašus Silvijos mąstymas. Vakar vakare, kai perskaitėme dar vieną knygą

(Silvijai labiausiai patiko ne tekstas, o paveikslėliai, kur be varnų nuvo galima rasti dar daug visko, o man patiko, kad nenuspėjau pasakojimo pabaigos), Silvija skaičiavo kiek man ir tėčoiui ir tetai Jovilei dabar metų, kiek bus visiems po dviejų, penkių ir pan. Kai suskaičiavo, kad po 6 metų man bus 40 m, ramiai paaiškino: bet tada tu mirsi. Kodėl?- klausiu. Nes būsi labai sena, o seni žmonės miršta. Va taip. :)

Knygos

Ignėja smarkiai suslogavo, tad šiandien visos sėdinėjam namie. Bet ilga diena... Ypač kai reikia tvarkytis tai tokie kankinių veidai pasirodo... ;) Bet kaip nors. Amžina čia bėda. Tarp visų kitų žaidimų, lipdymo su plastilinu ir pan., nemažai ir skaitėm. Dvi bibliotekos knygas. Ignėjos išsirinkta trumputė knyga apie Aladiną kitais lapais nesužavėjo nei vienos; Kita skaityta buvo ši:

Mano pasiūlyta. Vis klausydavau kaip buvusios kolegės sūnus negali atsitraukti nuo knygų apie trolius mumius. Bet panašu, kad ne Silvijos knyga. Ilgiausiai įtratinu veidu apžiūrinėjo pačius trolius, ir šiandien vis pasakojime pritrūko detalių. Ten kur Muminuko tėtis važiavo automobiliu ir šis sulūžo, niekaip nepatikėjo, kad automobilio šeimininkui šį paglosčius viskas susitaisė. O pasakojime apie tai, kaip troliai mumiai plaukė jūra, sulaukiau priekaištų, kad nebuvo parašyta kaip plaustą surišo, po to nusprendė, kad per tokią audrą turėjo nuskęsti, o išmesti į krantą- užsimušti. Vat taip. :) Liko dar vienas pasakojimas, bet panašu, kad kitos trolių knygos iš bibliotekos dar neimsim....

Mįslės

Silvijai vis dar nesibaigiantis mįslių laikotarpis. Sako visas žinomas, kuria pati, kurių kartais neįmanoma atspėti. O šiandien prikalbionau tėtį pagoooglinti išmaniąjame ir užduoti jai kelias naujas. Kai kurie Silvijos spėjimai būvo neįtikėtinai taiklūs. :) :) :)
Na, pav yzdžiui, kas pirmiausiai ateina į galvą išgirdus:
- Mažas namelis šimtas langelių?
Silvija net nesuabejojo: Kalėjimas. :D
Žinoma, kokia dar knyga? :D

O iš kito ilgai juokiausi. tėtis skaito:
-Žalia kaip žolė, maža kaip pelė, saldi kaip medus.
Silvija suraukia antakius ir viltingai žiūrėdama į tėtį bando spėti: Alus....
O čia pasirodo kriaušė buvo...

Gimtadienis

Jokia paslaptis- už keleto dienų pasensiu dar vienais metais. Šiaip nei šilta nei šalta dėl to. Savo vidumi jaučiuosi užstrigus kažkur apie 30, o tie keli virš didelio skirtumo nedaro. Tik prajuokino Silviukas, kai seneliams prie torto juokais paklausus kiem man metų suėjo, o man atsakius, kad 20, išpūtė akytes ir perklausė:
-Tu ką, pamiršai kiek iš tikrųjų ar skaičiuot nemoki? Gi 34! :)
Nepavyks man amžiaus nuslėpti. :D

Aš vis viltingai žiūriu į orų prognozę. Atsibodo tas purvas... Tad artėjantis minusiukas atrodo labai gerai. Ir šiandien po Silvijos sudalyvavimo VII forte vykusioje jaunojo mokslininko laboratorijoje apie šalčio kerus (https://www.facebook.com/events/1568446880063646/?ref_newsfeed_story_type=regular&fref=nf) , dar išsirengėm pasivaikščioti. Prie Nemuno, pereiti tuo vaikams labai patinkančiu aukštu tiltu, pamojuoti traukiniams, palesinti gulbes ir antis, pasivaikščioti ir palakstyti. Ir kelių valandų kaip nebūta. :)

O aš vakar sugraužiau trečiąją knygą apie Bridžitą Džouns. kartais taip norėtųsi lėčiau skaityti...