Plepseliai

Savaitės senumo padaužyčių tetos skype surašyti pasakojimai kas linksma buvo kartu:

Pasakoju,kad močiutės nebus, nes išvažiavo į laidotuves, mirė jos krikšto tėtis. Neatsimenu, kuri klausia - o ką dabar darys - ims kitą krikšto tėtį? Nu teisinga mintis :D negi būsi be, reikia kitą imt)
O dar visaip gyrėsi kokios jos mėsos valgę (kokios aš ne) - ir kengūros (beje, autoritetingai išaiškino, kur jos gyvena Lietuvoj. Ir žinok, ne zoologiojos sode :D), ir šio, ir to , Ignėja - vienaragio valgiusi, o Silvija sako - valgiau arklio uodegą. Sakau - kad ten mėsos nėra, tik plaukai, gal jaučio uodegą?
Ne, kažkokią kią arklio dalį. Pamąstė sekundę, sako - arklio smegenis (nu taip ir matau S arklio smegenis ragaujančią :D )
 O baigėsi pasakojimai tuo, kad Ignėja valgė eglės mėsos, tada jau teta nesusilaikė ir pradėjo aiškint, kad ten medis, ne mėsa, kietas ir neskanus - kaip botagėlio kotas :D galima paragaut, tik paragaut pamiršom :D

Namai, karai ir požiūriai

Savaitė su viršum vėl prašuoliavo. bet daugiau dienų dirbau. O paskui ir ligos šiek tiek užpuolė...Tad savaitgalį stengiausi gulinėti kai tik išėjo. Bet išėjo irgi tik pusiau...
Nors spėjom ir sniego pačiupinėti, ir batus būreliui nusipirkti. Bet apie tai vėliau.
Antradienį nedirbau, tad ta proga vaikus nusprendžiau nusiovežti į naują pramogą vaikams Megoje. Iš pradžių ir aš kritiškai žiūrėjau, ir jos. Bet įsižaidė po truputį. Ačiū ten viską prižiūrėjusiai merginai. Trūkumų ir neapgalvotų dalykų yra, bet kaip supratau, dar šis tas bus tobuliniama.

Tik pamąsčiau, kad gerai buvo atvažiuoti darbo dieną, kai dar nebuvo labai daug vaikų. nes kai vienu metu susirinko apie 10, jau grūstis pasijautė... O šiaip šypsojausi sau tyliai, kaip Silvija nusprendė visiems vaidmenis paskirstyti. Ji aišku buvo mama, kita mergaitė teta, dar buvo tėtis, brolis, dėdė, kaimynas, teta, ir... vienaragė. :D Turbūt net nereikia sakyti aks ja buvo.
Bent jau maniškėms pagrindinis užsiėmimas buvo atvežus karučiu kelti kibiru detales į viršų ir kažką statyti. Bet didelis minusas kad tas kibiras ir kėlimas labiau pritaikytas "pastoliams", ant kurių nebuvo galima lipti, o ne stogui... be suaugusio pagalbos net Silvija dažniausiai nepasiekdavo. Tad ir ta prižiūrinti mergaitė, ir aš buvom įdarbintos.

reziume? Mega šaunuolė, kad vis ką nors atveža vaikams. patikrinsim po kiek laiko ar ką nors patobulino. Ir šiaip visai neblogai praleidom tą valandą.

namuose panelės siaučia irgi už tris. Bet tikiuosi radom pusėtiną bausmę, kuri nors trumpam suveikė. Už mušimąsi ir rėkimą abi ėjo į stadioną bėgti 4 ratų. Sekmadienis, lauke gera pliurzė, kažkiek šlapdribos. Gerai turėjau atrodyti su lietsargiu ir termosu arbatos reguliuojanti savo paneles bėgti. netikėjo, kad teks eiti. Du ratus labai lengvai apibėgo, toliau jau su zyzimais... Bet suveikė. Net jei ir trumpam.

Gal minėjau, kad Silvija jau kuris laikas zyzia, kad nori lankyti futbolą. kadangi su baseinu viskas baigėsi, kai jau nebuvo kur dingti ir teko kišti veiduką į vandenį, kito sporto verkiant reikia. tad teko mamai ir mergaičių futbolo treniruotes surasti. kol kas buvo tik su tėčiu, tad daug papasakoti negaliu. Bet šiandien mirksėjau akim, kai viena mama belaukiant choro, kuriai Silvija pasigyrė apie naują būrelį atsakė:
kas čia dabar? mergaitei reikia kokius šokius lankyti...
ir dar niekada taip nesidižiavau Silvija, kuri negalvodama ir kiek nemandagiai, bet atsakė:
tai vargšė jūsų dukra, nes jūs nieko nesuprantat.

P.S. Tos mamos ir šiaip niekada nemėgau, tad tikrai nuostolio nebus jei nekalbės daugiau. :)

Sniegas

šiandien man pusdienį reikėjo dirbti. O ryte taip gražiai snigo... gabalais. :) Tik aišku, padaužyčių tėtis visai nesidžiaugė, kai nuo 8,30 skambinėjau ir visais įmanomais būdais raginau vesti vaikus lauk. Bet išvedė. ir dar spėjo mažulytį "susmegenį" (taip taip, Igniūčiui dabar tokie rūpi :) ) pastatė.

Tik tas sniegas kiek po 10 val ryto jau ėmė ir ištirpo...

paroda

Kai mama sirguliuoja, vaikai sloguoja, lauke prastas oras, tenka parodas organizuoti :)

Užgavėnės, daug lietaus ir daug darbų

Ir dar plepsiukas mažas nuolat besireiškiantis. Nes Silvija tik vieną labai prajuokinusią repliką mestelėjo. Užpuolė mus kažkos vienos dienos virusas. Iš pradžių Silviją, o po to ir aš tą džiaugsmą patyriau... Praėjus Silvijos blogumui kitą dieną ji man sako:
-mama, tėtis man nepadeda svceikti.
Klausiu jos, kaip reikia padėti.
- Nepildo visų mano norų - atšauna.
-O kas pildo?- stebiuosi.
- Močiutė....

Ignėja irgi linksmina, nes žino atsakymus į visus klausimus. kai ginčijasi su sese, visada turi neatremiamą argumentą, kuris tinka atsakant į visus klausimus:
-O tu anksčiau mirsi, nes tu vyresnė.
Kai aš pradedu juoktis, atsisuka ir pareiškia, kad aš dar vyresnė, tai tikrai neturėčiau juoktis. :P

Ir senelį spėja paauklėti. Žaidė kažką abu ir supykus sako: Tu ne mano tėvai, nevadovauk! paskui pasidario ir su gudria šypsena priduria:
- O kadangi tėvų nėra, vadinasi vadovausiu aš. :)

Mano darbe Silvija turi draugę, kažkur metais jaunesnę. Tokią ramią mergaitę, kurios net balso negirdėti kai visos susitinka. Nes maniškių tai tikrai bent per kilometrą girdėti. :D ir aš jau laukiu, kol jos mama uždraus su maniškėm susitikti :D NeČia iš tos mergaitės mamos pasakojimo:
-mama, jei jos savaitgalį bus pas mamą darbe ir tu man nesakysi, tai atsiimsi.
mama išpučia akis ir klausia:
-Kas bus?
Mergaitė pamąsto ir atsako:
-Aš Silvijos pasiklausiu ką tokiu atveju tėvams reikia daryti.
:D
ne pažodžiui, bet idėja tokia. jau tie mano paršeliai....

Daug lijo, daug dirbau. Silvija per užgavėnes jau spėjo ir iš močiutės kaimynų saldainių pasiprašyti.;) O aš tiesiog laukiu gražesnių orų, kai bus galima daug visko nuveikti lauke...

bet savaitgalį spėju su tėčiu nuvažiuoti iki santakos ledų pažiūrėti. Žiūrėjau foto ir pavydėjau...

Kaukės ir kinas

Šią savaitę buvo kiek daugiau laisvų dienų, tad ir su padaužoim spėjom šį tą nuveikti. Tarp jų pykimosi ir santykių aiškinimosi, kaip kartais liūdnai pajuokauju apie jų 5 min trunkančius, bet dažnus "piktalaikius". Net nežinau iš kur jos šitą žodį parsinešė, bet ėmė ir prilipo.

Antradienį lynojo, dar buvo neištirpęs ledas. Toks niūrus lietuviškos žiemos oras. Ir kiek pamąsčius nusprendžiau, kad geriau jau kitam miesto gale vykstantis renginukas, nei sėdėjimas namie. O dar netyčia beveik išpildžiau senoką Silvijos norą. Tokį kiek juokingą... 

Bet apie viską iš pradžių. Mano didžioji smalsutė vis paklausinėja kur važiuoja koks autobusas ar troleibuisas, kur jų galinė stotelė. Ir kažkodėl daugiausiai dėmesio sulaukia 19 autobusas, pirmiausiai todėl, kad juo važiuoja mikriuko tipo autobusiukas. Ir vis pasvarstydavo: kaip norėčiau pamatyti, kur yra kita galinė 19-o stotelė... Ir aš vaikystėj norėdavau... Ir jau būdamos kiek vyresnės su drauge nuvažiuodavom pažiūrėt kur mums reikia. ;) Bet tiesą sakant buvau apie tai primiršus, kai susigundžiau Palemono bibliotekos pasiūlytu renginuku, siūlančiu pasigaminti užgavėnių kaukes. Tad tądien įsėdom trečioje 19-o stotelėje, o išlipom priešpaskutinėje. pamatėm mažutį namelį. Vienoje pusėje biblioteka, o kitoje- parduotuvė, ir dar šone šviečia stogelis su užrašu "BARAS". Čia aš pakikenau, maniškės į tai neatkreipė dėmesio. valanda bibliotekoj pralėkė greit. Tiek tų darytojų ir buvo: mano panelės ir kaip supratau vienos iš darbuotojų anūkas ar šiaip giminaitis. Bet juk svarbiausia, kad joms patiko. :)

O trečiadienį ryte keliavom į kiną, nes forumcinemas buvo pigesni bilietai. Iš trijų vaikiškų filmų vienas buvo matytsa. tad iš dviejų išrinkau "Gerasis dinozauras". 

Graži Disnėjaus istorija, apie jauniausią dinozauriuką, kuris mokėsi nebijoti, nuostabūs vaizdai, maniškėms labai juokingai atroidęs faktas, kad dinozaurai protingi ir kalba, o vaikas laukinis ir nemoka kalbėti. Tik... Silvužis ir vėl rado ko išsigąsti... Bet Ignėjai jei ką visai nebuvo baisu. :P

Ir jau spėjo išsirinkti kur dar norės nueiti. 

Matysim :)

Šlapia...

net nustebau, kad po paskutinio įrašo tiek laiko praėjo. Bet realiai tai buvo daug darbų ir daug kitų reikalų. :) Pvz. Sekmadienį visos buvom muzikiniam teatre, žiūrėjom "Nykštuką Nosį". Dar nematytą. Ignėja ir vėl labiau susidomėjus žiūrėjo, ir klausinėjo....  :) Pvz. spektaklio pradžioje scenoj buvo prietema, taio mano mažiulis tuoj susidomėjo: O jie įjungs šviesą? gal pamiršo? Anam spektaklyje tai įjungė.... O jau vėliau nebeiškentė: O tai nykštukas pagaliau apsirengs kaip tikras nykštukas ar ne? Kol aš supratau, kad tikras nykštukas turi būti susijęs su Kalėdomis... :)

Dar buvo mano nelauktas gimtadienis. Ne, man visai nesvarbu kiek man metų suėjo. Šiaip nemėgstu gimtadienių. Tik Ignėja vėl sugebėjo taiklkią replik paleisti. Savaitės pradžioje skaitant pasaką pasiaiškinom, kodėl žmonės nelaukia ir nemėgsta senatvės: kažką skauda, rankos nebestriprios, dirbti sunku ir t.t. O tą gimtadienio dieną man lyg tyčia viskas krito iš rankų. Ignėja žiūrėjo, žiūrėjo ir pareiškė: mamyte, ir tau jau sentavė atėjo. taikliai. :D

O paskui buvo kelios ilgos darbo dienos. Tik džiaugiuosi, kad prieš šios savaitės lietus, šlapdribas ir slidumus dar spėjom seėkmadienį daugiau kaip dvi valandas miške pasibūti ir sniegu pasidžiaugti. patraukėm į klebiniškį. Žinoma, iš kitos pusės einant kelio iki savo vaikystės kalniukų neradau (O Silvija grįžtant liūdnokai pakomentavo: Neradom mamos vaikystės....), bet buvo labai smagu ir gražu. Iš pradžių pasivaikščiojom toliau nuo masės takiukais, palaipiojom keliais skardžiais. Silvija užlipo p[ati. O ignėja kai pasidarė sunkiau nesukdama galvos užropojo. :) O vėliau jau atėjo laikas kalniukų malonumams. 

Foto? Bus vėliau :)