Bet ir atvėso šiandien. kartais atrodė, kad vėjas kiaurai pučia. Turguje žiūrėjau į pardavėjus ir mąsčiau, ar tikrai jiems nešalta ir priprantama prie darbo lauke. Kai kuriuos juk ten matau ne vienerius metus, Ir vistiek, vieni atrodo sušalę, o kiti ne.
Aš ir vėl po kelių dienų pertraukos varvinu akis prie kompiuterio, karts nuo kartoi užmesdama gailų žvilgsnį į mezginį. Jei tiksliau - nėrinį. O tiksliausiai - būsimą šaliką didžiąjai pamaivytei. Beretė pagaliau jau yra, bus šalikas, dar blauzdinės ir pirštinės. Galės pavasarį mano maiva pamaiva į trąsą varyt. :D
Mažasis plepukas jau sveiksta. ir toliau glaustosi, glosto (jau moka abiem rankom kartu :D) ir savo būdu bučiuoja. Meiliukas...
O didžiukas plepa. :D Kažkada kai neleidau mušti sesės leptelėjau, kad gali mušti berniukus. Aišku, ji nesimuša. Net darželyje. Kaip juokėsi auklėtoja, užtenka užkaukti "bam" ir visi mažiai išsilaksto. Bet šiandien panelė susidomėjo, tai yra atėjo ir paklausė:
Mama, kurį berniuką galių užmušt?
va kaip būną, kai netyčia priešdėliai susipainioja. :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą