Taip taip, tos gerosios dienos, kai tėvams nereikia į darbą, vaikams į darželį, o tie maži mano paršiukai kad juos kur vis tiek keliasi labai anksti...
Visi turim savų tradicijų turbūt. Ko gero aš savo savaitgalinius šeimos įpročius atsinešiau iš vaikystės. Nes kiek tik atsimenu, visada kur nors eidavom: su tėčiu į mišką, arba su mama pas jos drauges, važiuodavom kuriuo nors funikulierium, į zoologijos sodą, Vytauto parką, Ąžuolyną, Zoologijos muziejų, karo muziejų ir pan. Dar, žinoma, spurginę. :) Ir kaip smagu, kad ant tų pačių kėdžių, kurios vaikystėje atrodė tokios didelės ir nepaprastos galiu ir savo paneles pasodinti. :)
Ir mes pralakstom savaitgalius. Net nebekyla minčių, kad gali būti kitaip. Tik čiandien dar netgi pavyko kompanijos prisigriebti. Nelengva paprastai suderinti kai atsiranda krūva vaikų, o mano mažei dar metų nėra. Bet ji šauni keliautoja-pramogautoja, pripratinta. :D Todėl nors planai daug daug kartų pasikeitė, pavažinėjom funikulierium (nors pro langą ir neįžiūrėjom, ar "mūsų dėdė" dirbo, ar ne), pabuvom Santakoj, lėkėm į Akropolį "skubių reikalų" tvarkyti, smaližiavom kokteiliais, o kai kurios panelės dar ir sriubom buvo primaitintos, didelė padaužytė nusprendė, kad ji jau didelė mergaitė, ir ledus gali valgyti iš vaflio, dar apsipirkom, o galiausiai, šiaip taip mašinoje įgrūsta į lietaus kelnes ir dainuodama perdirbtą dainelę (Lietaus batai ir guminiai padai), padaužytė dar ilgai ilgai davėsi po balas prie namų. Ir nors dar vienas lietus sutrukdė vakaro planus, bet užtat namai kvepia pyragu (pusė kilimo irgi pritrupinta :P). Šįkart- su kiviais. Jau antrą kartą. Įdomus sakyčiau pyragas, nes įspūdžiai tokie patys: pirmi keli kąsniai - ir kam aš jį kepiau. O kuo toliau - tuo skaniau, ir taip valgai vieną gabaliuką po kito.
Receptas, jei kam įdomu, iš čia: http://www.virtuveskerteles.lt/pyragas-su-kiviais/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą