Dar tik antras vasaros šeštadienis. Daug veiksmo, daug nuovargio vakare, bet ir daug šypsenų ir gerų emocijų. Smagu buvo žiūrėti, kaip Silvija net trepsėjo man perkant žemuoges ir laukė nesulaukė kol mums jas supils į indelį. Per tą laiką spėjo žemuoges parduodančiam vyriškiui kaip labai jas mėgsta, gali daug suvalgyti, bet ją labai kanda uodai, todėl neis pati rinkti į mišką. :D O aš nustebau, kad jis atsiminė, kad prieš dieną pas jį pirkau, tik viena, be vaikų. :)
Dar buvo lauke, kur buvo daug muilo burbulų, vainikų iš dobiliukų ir žinoma, kaip be vandens šautuvo. ;) Mano didžioji padauža per kelias minutes spėjo susirasti draugę ir jau abi kartu lakstė viena į kitą šaudydamos, tik tekdavo priminti, kada apsikeisti. O ir mažoji gavus vandens tik nežymiai susiraukdavo.
O vakare buvom prie Megos. Prisijuokėm su padaužiukų tėčiu vakar, kai Silvija ėmė ir susiderėjo ne į tą pusę. Jau nuo ano karto ji vis prašėsi ant karuselės ar batuto prie Megos, kurie yra mokami. Ir ne tiek mažai. Tad pamačius nuolaidų kuponą nestiprios mamos ir tėčio širdys neatlaikė ir jį nupirko. Tik dar pasiderėjom, kiek Silvija bus gera ir klausys. Ji sakė, kad vieną dieną. Mes sakėm, kad savaitę. Pamokiau, kad jei abu nesusitaria, reikia pagerinti savo pasiūlymą. ir amno žiopliukas kad rėžė: Būsiu gera 100 dienų, iki rugsėjo 10 d. :D Beveik šimtas, nedaug tetrūksta. Ir pagerino nemenkai. :D Žinoma, kad nebus. Bet praeidama ir pažiūrėdama į apvestą dieną kalendoriuje vis primena sau, kiek laiko bus gera. :)
O prie Megos buvo daug vaikų, daug šurmulio. Milžiniška mažės šypsena sukantis karusele, laimingas Silvijos čiauškėjimas šokinėjant ant batuto ir t.t. Beje, ten dirbantis vyrukas mus irgi atpažino. :D O mes su padaužiukų tėčiu manėm, kad esam niekuo neišsiskiriantys iš minios...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą