Vasara

Taip taip, jau ir kalendorinė vasara. Didžiukas su močiute kapstiosi lauke smėlio dėžėj, mažoji parpia, o aš renkuosi, ar eiti plauti indų, ar čia parašyti. Nes savaitė ėmė ir praskriejo. Taip kaip Ignėja rodo, kad kas nors skrenda: iš pradžiu du dideli ir lėti plaaast, plaaast, o paskui daug greitų mažiukų: plast, plast, plast, plast. :D
Buvo savaitgalis prie jūros, suderintas su tėčio darbu. Išvažiavom visai vakare, su ta mintim, kad ir vaikai miegos, ir laiko daugiau liks. Bet... pakeliui pajautėm, kad kažką smulkų pervažiavom, o sustojus sužinojom, kad kitoje kelio pusėje, važiuojant jau į Kauną, moteris susidūrė su briedžiu, ir visas kelias nusėtas briedžio gabalais. Ir jei neatvyks greitai greitoji, turbūt jau bus viskas... Susimąstai po tokių įvykių. Ir kai grįžtant prie pat kelio pamati vaikštančius stirniukus jau visai kitaip vertini...
Manėm, kad Silvija miega. nemigojo, bet visko klausėsi. ir visa savaitę paskui atsakinėjom į klausimus apie briedžius: O breidžiai kai numiršta būna ant briedžių debesiukų? O kodėl briedis nežinojo, kad negalima tiesiai bėgt į kelią? O kodėl jam mama nepasakė? Mama, per miška važiuojam, parodyk briedį. O kiek briedis sveria? O kur briedžiai gyvena?, ir t.t.
Smagus buvo savaitgalis. Ir lijo visai nedaug. Buvom jūsų muziejuj. Šikart Silvija išaiškino, kad jai žuvys nepatinka, ypač mažos. Užtat Ignėjai patiko viskas. Žiūrėjo kaip užhipnotizuota, o paskui jau bandė kalbinti. Kaip Silvija tokio amžiaus... O jau per jūrų liūtų pasirodymą kooookios išpūstos akys buvo. :)
Silvija šįkart reikėjo "jūrytės". :) lėkė kišti pirštų į ledinį vandenį, taškė su koja, daug daug žaidė su smėliu ir t.t. ir vis žadėjo, kad kai jau bus šilta - pati lįs į vandenį. Žiūrėsim. :)