Įdomu stebėti trimečių draugystes iš šalies. Ypač tokio plepuko kaip Silvija, kuriai būtina viską komentuoti. Juk šitas vaikas net ir maitindamas balandžius ištisai plepa: "balandžiukai, ateikit, jūs alkani, aš jums duosiu valgyti, tu valgyk, dar tu, ..." ir t.t. Aišku, apie draugus smulkmenos išlenda vėliau. Ir nors kartais labai norėtųsi, kad geriau kieme padraugautų su vienu vaiku ar su kitu, dažniausiai (taip taip, kartais neatsilaikau) į tokias kiemines draugystes nesikišu.
Kad ir paskutinis pažaidimas su Danium. Ši draugystė su šešiamečiu turi ir pliusų ir minusų. Pliusai- kad sužino kaip žaidžia didesni, kurie daug ką daro kitaip, bet ne visada prisimena, kad Silvija mažesnė. Iš dalies verčia pasitempti. Iš kitos pusės Silvija, o kartais ir Danius per daug jautriai į šiuos skirtumus reaguoja. Tenka abu eiti guosti, kad paskui vėl išsišiepę lėktų vienas prie kito.
Ir lekia. :) Paskutinį kartą kai buvom pas močiutę Silvija tuoj pat išsireikalavo eiti į lauką ir lėkė į stadioną, kur susitinkam tą berniuką. Apžiūrėjo visur, ir nepatenkinta konstatavo, kad jo nėra. Bet netrukus pasirodė ir jis. Net nežinau kuriam name gyvena, gal pro langą pamatė? Bet atėjo išsišiepęs iki ausų su kamuoliu, o Silvija iš toliausiai lėkė pasitikt ir atėjo abu susikabinę už rankų. Beje, į žentus nepirškit. :D Jiems aš būsiu labai išranki ir priekabi. :D
Silvija turėjo jam dovanų - į panauotą muilo burbulų indelį pripylėm skysčio, nes buvo minėjęs, kad pametė. Oi kiek jam buvo džiaugsmo. O Silvija lakstė aplink ir kartojo: mama, ar matai, jam patinka. :)
Aišku, vėliau ir pasibarė, ir pasistumdė. Ir susipyko, kai jis pradėjo žaisti su atėjusia savo bendraamže kaimyne. Maniškė išdidžiai nuėjo žaisti su kita mergaite ir jau namie pareiškė, kad su Danium daugiau nedraugaus ir jis turės laaaaabai pasistengti, kad būtų jos draugas. Et tie trimečiai. :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą