Greit praėjo tas savaitgalis. Visai kitoks nei planuotas. Nes didžiukas naktį į šeštadienį kažko suviduriavo ir vėmė, tai nuplaukė tiek teatras, tiek mano susitikimas su drauge, tiek sekmadienio išvyka. pabijojom važiuot toli, ir dar mašina, nežinodami kas bus.
Bet iš tikrųjų nebuvo blogai. Kai didžiukui pagerėjo buvo ramesnio laiko namuose. Mažasis mūsų kopijuoklis juokino mus ir sesę pasiėmęs bliūdą ir vaidindamas, kad vemia. O Silviukas vis bandė aiškinti, kad reikia daryti ne taip ir abi sukišę nosis kikeno. Aš su didžiausiu malonumu pamiegojau su vaikais pietų, o po to vakare išėjom, iki parduotuvės. Turbūt tik tada kai buvo pirmas Silvijos pavasaris pastebėdavau visus pražįstančius augalus. O paskui vėl prasidėjo lėkimas. Tad tik vakar pamačiau, kad jau žydi kaštonai ir alyvos. Smagu, kad Silvija klausinėja kiekvieno augalo. O kai aš paklausiu ir nežino, bando suokalbiškai suktis- aš tyliai tyliai pasiklausiu tėtės, tu negirdėsi kaip aš klausiu. Tik kad tėtis ne visada žino. Bet be to, kad skina gėles ir įteikinėja man sakydama eilėraščius apie mamą, rado dar vieną užsiėmimą - uostyti gėles. Žinoma, viskas prasidėjo nuo kaštono... :)
O vakare įžūliai užmigdėm padaužas prie televizoriaus, nes kartu su padaužiukų tėčiu žiūrėjom "Ieškokit Gudručio". Nostalgiškai... Nes tą filmą kadaise, kai buvom jauni, gražūs, nepavargę ir be vaikų žiūrėjom kino teatre. gal ir greitai laikas eina, juk jau keturi metai kaip vedę. (Tik neklauskit kas šiemet pamiršo vestuvių sukaktį :D).
Šiandien? ieškojom batų. Valgėm picą, o vaikai bulvytes. Daug laiko buvom lauke. Pynėm vainikus. Kartais pykomės, kartais taikėmės. Kaip išaiškino vienas kavinėje sutiktas trimetis. "Aš begėdis. Tai gal padauža, paklausiau aš. Ne, mama sakė, kad tokie kaip aš būna begėdžiai." Bet su kokiu pasididžiavimu tai buvo pasakyta. :D AIšku, Silvija sužinojo vardą, amžiū, kad nelanko darželio ir t.t. O Ignėja atkakliai kišo ištiestą pirštą rodydama, kad jai vieni metai. :) Silvija mano smalsiukas. paprastai ne tik daug išsiklausinėja. Visada viena ausim klauso ką mes kalbam. Ir jei tik ko nesupranta tuoj pasigirsta smalsus balselis: Apie ką jūs kalbat? O kodėl vaikai nesupranta?
Aš jau turbūt pripratus prie visokių jos klausimų ir pamąstymų. Bet va mano sesė nustebo išgirdo Silvijos labai pamėgtus "Kas būtų jeigu būtų". O jeigu šitos mergaitės seneliai negyventų šitam name? O jeigu dabar lytų ir ne visi vaikai spėtų namo? ir t.t., pradedant paprastais ir baigiant sudėtingais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą