Šiandien su Ignėja pirmą kartą rimtai žiūrėjom nuotraukų albumus. Ir pagalvojau, kad vien jau dėl tokio žiūrėjimo verta jas spausdinti. :)
kažkaip seniai bebuvau ištraukus vaikų albumus, nors Silvija mėgsta juos žiūrėti, tik kas kart domina kiti dalykai. Ir šiandien ji paprašė. O daugiausiai klausinėjo apie datas. Bet mažoji nuoširdžiai mane nustebino. Su kokiu džiaugsmu ji vartė puslapius ir vis komentavo: mama, tėtia, sesia, nenia (senelis), a, ir buvo įbestas pirštas į save. Nepamiršo ir pakomentuoti ir parodyti kas kur vyksta- džidži, tap tap, ar paplasnoti kai nuotraukoje paukščiai buvo.
Ech, auga mano išdykėlė.
O gražiausiai šiandien Silvija su močiute pasikalbėjo. Savaitgalį sutikom trimetį berniuką Beną, kuris baisiai patenkintas papasakojo, kad yra begėdis, mama taip vadina. Ir mano panelė nusprendė tai papasakoti močiutei. Ir girdžiu:
-Močiute, mes matėm berniuką, kuris yra begėdis.
Močiutė aišku Silvijos greitakalbės nesuprato ir perklausė:
-Kas yra, bedievis?
Čia jau susimąsto Silvija:
-O kas yra bedievis?
Močiutė kažką aiškina apie krikštytus ir nekrikštytus. Po to atbėga pas mane ir tyliai klausia:
-Mama, o močiutė bedievė?
Pasiūliau paklaust kada močiutė bažnyčioj buvo. :D Aišku paklausia. Ir iš to džiaugsmo, kad seniai, net liežuvis kiek susipainioja:
-Močiute, tu irgi bediedė. :D
Juokai juokais, kad tik nepradėtų visų klausti ar krikštyti ir bedieviais išvadinti.... Nes spėju kelios mano labiau tikinčios draugės, kurios kažkodėl savų vaikų nepakrikštijo dar (arba pernai vasarą to dar nebuvo padarę), o maneėe vis klausinėdavo dėl Ignėjos, gali ir įsižeisti, kai jų vaikus maniškė bedieviais išvadins. :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą