O mes atradom būdą kaip savaitgalį ryte susiruošti laiku ten, kur reikia. Reikia iš vakaro pasakyti Silvijai, o ji tiek spirgės ir mus ragins, kad nieko kito ir neliks.
Bet prieš pasakodama dar kaip tikra lietuvė pabambėsiu: ir kas čia per nesąmonė tiek renginių per vieną dieną: lėlių teatro gimtadienis, muziejų naktis, gatvės muzikos diena ir dar kažkas su ekstremaliu sportu. Nu niekaip suspėt neįmanoma.
Tad iš karto galiu pasakyti, kad spėjom tik į du. Bet ir iš antro, prasidėjus lietui, padaužiukų tėčiui teko mus parsivežti. Bet panašu, kad ir tas laukimas mano padaužoms buvo nebloga atrakcija. ;)
Taigi, ryte pabambėdami, pasibardami, bet spėjom laiku į lėlių teatro gimtadienio paradą. ir turiu pasakyti, buvo daug įspūdingiau nei tikėjausi. O vaikams dar didesnį įspūdį turėjo padaryti. Visa eisena pajudėjo nuo Lėlių teatro, prie fontano apsisuko ir grįžo atgal. Ir ko tik ten nebuvo. ta pradžia, kaip apžiūrinėjom ir čiupinėjom ir kartais bijojom veikėjų buvo ne mažiau smagi. :)
Čia šiek tiek to, kas mums visiems labiausiai patiko:
Pavalgę jogurtinių ledų ir jau po mažosios miego ir vėl skubėjom į centrą. Tiksliau į senamiestį. Šįkart jau be tėčio, o su teta. Prisipažinsiu, šiek tiek daugiau tikėjausi iš renginio, įvardinto kaip:
"kauniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami stebėti kryžiuočių mūšio inscenizaciją. Iš Nemunu atplaukusio laivo išsilaipinę kryžiuočiai susigrums su pilies gynėjais ir virs įnirtinga kova. Vėliau šventės dalyviai stebės kryžiuočio teismo procesą ir bus egzekucijos liudininkai."
Mes kiek pavėlavom, tai laivo jau nematėm, bet tikrai tikėjausi daugiau kryžiuočių...
Korimo nepamatįm, tik kartuves pačiupinėjom. Nes artėjanti perkūnija jau skubino namo.
nežinau kaip kitur, bet prie namų gerai palijo. Vien jau iš Silvijos pasakymo "tooookios balos" buvo viskas aišku ką veiksim vakare. Ir veikėm. Visos trys patikrinom balas. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą