Tęsinys apie svečius bus ryt. O aš susimąsčiau, kaip įdomiai žmonės reagavo išgirdę, kad turėjau svečių. Išgirdau:
- O vaikai netrukdė? (Na, kaip pažiūrėsi, nebuvo taip, kaip be vaikų, bet išsisukom ;) )
- O tai išsisukt negalėjai? (Gal ir galėjau, bet ar norėjau?)
- Kam iš viso jos čia važiavo? (Būtų labai ilgas komentaras, jei pradėčiau vardinti :D )
-Nepavargai? (Oi, net nežinau. Žinoma, kažkiek pavargau, bet buvo smagu ir verta :) )
Paskutinį klausimą uždavė draugė, kuri ir pati prisipažino, ir vakar, kai mačiau, atrodė labai labai pavargusi. Bet man vis dar daug energijos suteikia draugai, pasiilgti žmonės. Tiesiog nuspalvina rutina tapusias dienas kitom spalvom. Ir nors dienos su padaužom skiriasi, iš esmės jos panašios. O čia tokia proga prisiminti kitokį gyvenimą. Stebėti savao padaužytes naujomis aplinkybėmis ir tiesiog džiaugtis. :)
Čia turbūt tas pats, kai išgirdau apstabą, kad aš pati norėjau vesti vaikus į visus būrelius (o kitus kas nors verčia?.. Hm, jei atsakymas vaikai, tai maniškės ten irgi nori, tad galima daryti išvadą, kad ir aš esu verčiama :) ). prisipažinsiu, ir man kartais labai atsibosta. Bet tos laimingos akys, tas didelis noras ir laukimas nuo pat ryto atperka viską. Na ir kas, kad namai mažiau sutvarkyti ar aš kiek mažiau pamiegu. Vis tiek verta. ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą