Vakar buvo šilta. O kai pas mus dar daug saulės į langus, tai ir pabėgt norisi. Jei ką taip ir padarėm, išbildėjom tiesiai pas močiutę. Jau paprasta su jom kur nors netoli važiuoti. Ignėja vaikšto, Silvija visada pasirengusi sesę į "teisingą kelią" nukreipti.
Ir žinoma, užmigdžius sesę pietų Silvija išsitempė močiutę į lauką. ne tik ant smėlio pažaisti, bet ir naujojo draugo Daniaus pasidairyti. ;) Žinoma, kad rado. Tik jau net aš susimąsčiau, ar jis su močiute gyvena, ar mama jį palieka dienai ir vakare pasiima. Bet tai ne mano reikalas, kas be ko.
Bet grįžus močiutė papasakojo, kad įpylė Daniui į jo butelį gerti, nes šis pasiprašė sakydamas, kad pabaigė savo vandenį. Mano lepūniukas tadien gėrė Waterrą. Ir pasakojo, kad Danius paragavo, išpūtė akis, pasakė, kad labai skanu ir pridėjo, kad tokio skanaus "daikto" niekada dar nebuvo gėręs....
O tai kažkiek priverčia susimąstyti. net nesiginčysiu, saviškes aš lepinu ir jos gauna tirkai daug. Kartais gal per daug. Žinoma, nelėkiau tam vaikui pirkti to gėrimo. Kažkaip norisi, kad jis pamatęs džiaugtųsi Silvija, o ne tikėtųsi, kad ji kažką atneš. Bet šiandien, kai vonioje pučiant burbulus Silvija papasakojo, kad Danius pametė savus, abi susitarėm, kad atiduosim jam vienus savo senus. Kaip Silvija sakė: Ne pačius geriausius, bet labai gerus. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą