Liepa

Jau beveik pasibaigė. Lėkė, pralėkė, praskrido. greit kažkaip. Ir visko buvo daug. Net skaityti radau laiko. pavyzdžiui, R. Šepetys knygą Tarp pilkų debesų.

Patiko beveik visa. Kaip visada, išskyrus pabaigą. matyt turbūt nemėgstu tokių numanomų pabaigų, kai reikia žinant faktą patiems įsivaizduoti kaip ten viskas baigėsi, jie susitiko ir pan. Vaizduotės trūkumas matyt :D
 O šią, Penktadienio vakaro mezgimo klubas turbūt skaitau kasmet. Ir vis neatsibosta. :)

Dar? Daug daug lauko. Skanių uogų. Mažoji, staiga pasijutusi baisiai savarankiška, kurios dažniausi žodžiai yra "Aš, aš, aš". Pusė nunertos suknelės ir daug daug šypsenų