Darbingas šįkart. Įsiulėm vaikus seneliams, nors tetos Jajos reakcija buvo labai toli iki džiaugsmingos ir per pusdienį iššveitėm langus ir balkonų stiklus. Buvo ką veikti. :) Aišku, visko buvo šį savaitgalį: lauko, supynių, kažkiek apsipirkimo ir t.t.
O kai trečias žmogus pasigyrė, kad pusei vasaros išsiunčia vaikus į kaimą pas senelius susimąsčiau, kad aš vėl matyt balta varna. Rizikuoju būti apkaltinta pavydu, bet taip nėra. Tikrai, nemeluosiu, norėčiau išsiųst vaikus pas senelius savaitgaliui. Būtų labai smagu. Bet ilgiau? Tuo labiau pusei vasaros matant tik savaitgaliais? Tikrai tikrai ne. Nors ir pritariu, kad vaikams geriau kaime, kur gamta. Suprantu, kiekvienas pagal save. Gal kitiems užtenka vaikus matyt savaitgaliais. O aš taip nenoriu. Nors mano bėdos puikiai sugeba mus nuvaryti nuo kojų ir išvesti iš proto, nenoriu net pagalvoti kiek smagių nuotykių, kalbėjimų, išdaigų praleisčiau. Juk kiekvieną dieną jos kuo nors prajuokina ir pralinksmina. Šiandien megoj, kur važiavom apsipirkti, Silvija priėjusi sako: mama, darom sunkabalį. :) Išpūčiau akis, nu į nieką nepanašus tas žodis. O pasirodo, tai turėjo būti suokalbis. :D Nes mano gudruolė prašėsi įmesti du litus į mašinėlę ir pažadėjo, kad visą likusį gyvenimą bus gera. :D Nepatikėjau kažko, jei ką. ;)
Dabar, kol mažoji parpia, o aš įdėjus į orkaitę grikių apkepą sėdžoi prie kompiuterio, Silvija su tėčiu plauna indus. Ir nesustodama plepa. Kartais paaiškina kaip indus plauti. kartais susimąsto paklaust kas plovė indus kai tėtis buvo mažas, ir ar tada irgi vaikus išnaudojo? :d Nu garbės žodis, ir iš kur ji prisirankioja tokių tinkamų žodžių ir juos panaudoja? :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą