Taip jau neplanuotai išėjo, kad atsirado reikalų Vilniuje, tad ta proga ten išdardėjom su visa šeima. Panelėms važiuoti patinka, net ir mūsų senu kledaru be kondicionieriaus. Bet kai nežino, kad gali būti geriau, tai ir čia turbūt atrodo neblogai. :) Begraužiant bandeles ir beplepant kelionė tikrai neprailgo. Kol pietavom su drauge, Silvija jau išssirinko mėgstamiausią valgymo vietą Vilniuje. Čia pasak jos. Gal reiktų sakyti sulčių gėrimo? Nes per žaidimus maisto beveik neįsiūlėm. O jei rimčiau, norėčiau ir aš, kad Kaune būtų toks Charlie pizos kampas vaikams kaip VCUP. Nors gal yra?
Žaislų muziejus kaip tyčia antradieniais nedirba, jau numanėm, kad nespėsim ir į kelių muziejų Vievyje. Liks kitam kartui. Tad šįkart suplanavom tik dvi lankytinas vietas- geležinkelių muziejų ir tv bokštą. Muziejus patiko. Mes pažiūrėjom rimtąją dalį, mazgės ilgiausiai pražiūrėjo prie riedančių maketų. Mums jei ką irgi gražu buvo. ;) dar filmuką apie saugų elgesį parodė. Tik gaila, kad lauko ekspozicijos dar neužbaigę įrengti. Tad atsakę į šimtus Silvijos klausimų pažadėjom sugrįžti kitais metais.
Į televizijos bokštą kilom dviese su Silvija, nes mažė kaip tyčia užmigo mašinoj. Laukė sunki sunki užduotis suprantamai paaiškinti kas vyko ir kodėl ten kryžiai ir rupintojėlis stovi. Pavyko tik šiek tiek turbūt, nes po kiekvieno atsakymo kad gaudavo klausimą, tai dar ir pažiopčiodavau. Klausė klausė manęs Silvija ir apibendrino: Tas dėdė liūdnas sėdi todėl, kad tiems gynusiems žmonėms reikėjo ant debesiuko išeiti.
Pats bokštas? Manau, įspūdį padarė. Pamatyti iš aukštai kur vaikščiojom, pažiūrėti kokia mažytė tėtės mašina apačioj. Baisiai nusivylė, kad jūros nesimatė. ir susidomėjo, kodėl Kaune tokio neturim. :) ir labai išdidžiai grįžus rodė, kurioj v ietoj žiūrėjom, kad ten devynioooooooliktas aukštas. Ir šimtas šešiasdešimt penki metrai. Kas, kad nedaug jqai sakantis skaičius, intonacija buvo įspūdinga. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą