Ir vėl nusitempėm į vakarą. Diena skriste praskrido. Kaip ir savaitgalis ar savaitė. Darbe mano bandomasis vidinėje sistemoje buvo įžūliai užbaigtas diena anksčiau, kai tik neatsargiai pajuokavau, kad dar galiu išeiti su mažesniu atidirbimu. Ech, nespėjau. :D O jei rimtai- kol kas nesiruošiu. Nors nežinau kiek ilgai. Yra kam varau vėžį, kai ką gal erzinu, kaip ir jie mane. Bet išgyvensiu.
O praėjusios dienos buvo kupinos linksmų atradimų. Labiausiai prajuokino Ignėja. šeštadienį eilinį kartįą kluptelėjo, tai grįžus namo gulėjo visa susiraukus ant lovos. Iš pradžių glostė keliukus. Po to savo pilvuką. O galiausiai apčiuopė šonkaulį. Čiupinėjo, čiupinėjo, akys darėsi vis labiau apvalios. Ir išsigandusiu balsiuku sugis: mama, kas čia? Šitas gumbas sugis? Ir nieko nenorėjo girdėti apie jokius kaulus ir šonkaulius. :)
Dar savaitgalį buvom pasveikinti buvusio bendradarbio su vestuvėm. nemėgstu aš bažnyčių. Ir panašu, kad Silvija šiuo atžvilgiu į mane. Iš pradžių susidomėjusi viską apžiūrinėjo ir klausinėjo, bet netrukus darėsi vis irzlesnė. O ignėja priešingai, dairėsi sau patenkinta išsišiepusi iki ausų. Bet šiaip gražu, kai kartojant priesaiką žmonėms net balsai padreba. Nors jei ką aš dar kartą vestuvių tikrai nekartočiau ir į bažnyčią tuo labiau neičiau... Bet labiausiai man patiko garsi Silvijos reakcija sudrebėjus jaunojo balsams. Laimei, buvome gale, ntad labai tikiuosi, kad priekyje nesigirdėjo ir tik aplinkiniai kikeno:
-Mama, o to tavo bendradarbio balsass dreba todėl, kad jis bijo?
-Kodėl bijo?- klausiu.
-Nes nenori vesti tos tetos o teta liepia....
Ir sakyk, kad vaiko lūpomis nekalba tiesa. :D
Bet šiaip juokėmės, kad vaikų turėti apsimoka. Atkrenta amžinas klausimas kuris pirmas sveikins ir įteiks gėles. Nes dabar stovi abi susikabinusios už rankų ir išsišiepę iki ausų ir pačios pasveikina. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą