Keista ta pirma vasaros savaitė. Su irzliais bendradarbiais, nuo kurių kartais užsikrečiu irzlumu, sąrašais tų, kuriuos norėčiau pritrenkti ir kažkodėl daug nuovargio....
Bet nieko, bus geriau. :) Va, Valymo įmonės, su kuriais nebepratęsim sutarties, direktorius pažadėjo prieš užbaigiant darbus pas mus butelį atnešt man. Belieka iki to laiko pradėti gerti. ;) O kartais čia labai norisi... Vienas iš statybininkų, čia samdomi, jei ką, ne mūsiškiai, ką tik pavadino mane gražia ir gera moterim. :) Tai ir pasėdėsiu 3 minutes apsipatenkinus. :D
Bet ne apie tai aš. Apie smagų pasivaikščiojimą užvakar. vakare, dar prisikvietus tetą išėjom visos paisvaikščioti iki tilto per autostradą iki kleboniškio. Labai mėgstamas mano mažės maršrutas, kažkada jau rašiau turbūt apie tai. Su savais ritualais: ant vienų supynių supamės einant į priekį, ant kitų grįžtant, artėjant prie tilto pamėtom akmenukus į keletą stulpų ir medžių. Ir žinoma, svarbiausia, mojavimas. ir iš karto prašymas visiems: važiuodami po tiltu pažiūrėkit ar nėra mojuojančių mažų pypliukų. Tas papypsenimas, pamojavimas ar pamirksėjimas šviesom duoda tiek džiaugsmo... Kaip ir mano mažas kukulis: nosytė pakyla iki dangaus ir dar pakomentuoja: čia ne tau mamyte, čia man. Ašgi net nesiginčiju- juk nemojuoju, tik savo kukulį iškeltą laikau. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą