Visai kitokia vasara

Ši vasara kai kuo kitokia. Ne tik tuo, kad dirbu jau visą vasarą. Ir labiau mums su padaužiukų tėčiu, o ne vaikams. Yra dvi veiklos apie kurias noriu papasakoti. Turbūt nieks nesistebi, kad jose dalyvauju, bet nemažai kas nusistebėjo, kad ir padaužiukų tėtis kartu dalyvauja.
Bet apie viską iš pradžių. Pirma nuo šiandieninės, kol dar švieži visi įspūdžiai, geros emocijos, nes bijau, kad tas saldus nuovargis gali per anksti nuvaaryti į lovą.
Prieš daugiau nei dvi savaites kartą darbe pas mane atėjo Erika, labai rimtu veidu ir balsu klausinėdama, ar aš žinau kaip elgtis pirmomis karo dienomis, kaip pasirūpinti saavo šeima, aprūpinti ją maistu ir vandeniu. Žiūrėjau į ją labai rimtu veidu nežinodama ar jau juoktis, ar dar palaukti. Bet pasirodo ji visai rimtai, nes netrukus parodė sklebimuką apie šeima skirtus kursus. Tai, kad veda savo srities profesionalai (nuoroda į straipsnį) jau pasakatino susidomėti. Sužinota kaina už dienos kursus kiek privertė suabejoti. Nors dabar jau po visko manau, kad ji yra juokingai maža. Bet aišku, kad užsiregistravau, dar ir padaužiukų tėtį įkalbinau. Tik ilgai paskui juokiausi, kad sutiko visai be jokio entuziazmo, dėl šventos ramybės ir siekdamas išvengti žmonos pykčio. Jei ką, likus porai dienų ir man darėsi neramu, kur čia aš šįkart įsivėliau, o važiuojant link Ruklos net tris kartus siūliau apsisukti. Laimei, mano vyras tvirtai atsilaikė. :)
Tad susitikime ten. Daug mažiau žmonių nei tikėjausi. mes, keturios šeimos su vaikais ir vienas vyriškis. Iš pradžių mokė to, ko jau kuris laikas mąsčiau, kad tragiškai trūksta. Pvz. ar iš tikrųjų mokat (ne teoriškai, o iš tikrųjų) subintuoti ranką, alkūnę, galvą, akis, užveržti žaizdą, sutvirtinti koją ir t.t.? Aš nemokėjau. jau kelis kartus tai supratau darbe. O ir čia žiūrint kaip tai daro saavo srities profesionalai viskas atrodė labai lengva, tik paėmus tvarstį į rankas akys suapvalėdavo ir suprasdavau, kad neišeina. Dabar moku. Arba bent supratimą turiu. Dar moku lauko sąlygom pasidaryti neštuvus. Moku kaip teisingai ir lengviau apversti žmogų ir t.t.
Kita įdomi dalis buvo apie minas. Ne tik išgirdome kokios jos būna, bet ir gavom linskmą ir kartu rimtą užduotį- išsivalyti kelią per užminuotą plotą. Realybėj seniai būtume visi susisprogdinę, nes nežinojau nei ko dairytis nei kur ir kaip eiti. Aišku, didelė tikimybė, kad neprireiks. Ir tikiuosi, kad nereiks nei tvarstyti, nei neštuvų daryti nei dar kitų įvairių dalykų. Ir čia nereikia nieko panašaus į karą. Bet žinojimas jei ką tikrai suteikia pasitikėjimo savim.
Beje, turbūt daugelis filmuose matėm kaip kariai ir ne kariai krenta išgirdus minosvaidžius ar raketas. Jei ką greitai atsigulti ant žemės tikrai nėra lengva. Ir kieta, ir nepatogu. Bet jei ką garsą jau skirsiu. :) o gerokai pasivoliojus ir saulutei visus pakandžiojus tarp gausybės pokalbių, informacijos ir juoko ir ginklą pačiupinėjom. Smagus daikčiukas. Dabar bent įsivaizduosiu kaip patikrinti, ar neužtaisytas. Bekalbant apie šaudymus, kaip elgtis į juos pakliuvus, kaip bėgti ir t.t., sužinojom, kad ir mums teks pabandyti. pabėgėti gal 20 m, paropoti gal 10 ir tiek pat pašliaužti ir dar pora kartų pasirindenti. Ir nuoširdžiai, nemoku šliauažti. Velniškai sunku. Bet pasigirsiu, buvau vienintelė išbandžiusi iš moteriškosios dalayvių pusės. Bet jei dalyvauti ir voliotis, tai iki galo. :)
Dar kūrėm laužą su titnagu, sužinojom keletą "paslapčių" kaip filtruoti vandenį, statėm palapinę, darinėjom ir kepėm žuvį ir labai labai puikiai praleidom dieną. Bet vaikus iš senelių pasiėmėm vos vilkdami kojas.Gi miestiečiaia mes... O čia viskas truko nuo 9 iki 19 val. Bet jau noriu pakartoti. Arba laukiu antros mokymų pakopos,. kurią žadėjo rudenį. Aš jau kaip nors papirksiu tėvus, kad paliktume vaikus visam savaitgaliui.

Tad nuoširdžiai- labai labai rekomenduoju- kitaip praleisti dieną, sužinoti daug svarbių dalykų ir pasisemti daug gerų emocijų. Ir žinoma, labai labai labai labai ačiū organizatoriams. Ir už šaunią dovaną- titnagą laužo įkūrimui. Ir už pamokymą, kad reikia turėti vatos, nes net su sausa žole galima ilgai žaisti. Bet bandysiu. Būtinai. :)