Jau minėjau, kad šią vasarą turiu dar vieną smagų užsiėmimą. Gal net rašiau, kad tai pėdsekystės kursai. Bet turbūt laikas papasakoti su priešistore.
Gerokai seniau nei prieš metus Žaliojoje Lietuvoje paskaičiau apie pėdsekystės kursus. Jau tada galvojau, kad smagu būtų tokius palankyti. ir turbūt nuo tada ar anksčiau gaunu Baltijos vilko naujienlaiškius. Kartais skaitau, kartais ne. Visaip būna. Bet pamačius apie pėdsekystės kursus užsiregistravau tą pačią dieną. ir dar padaužiukų tėčiui prizyziau, kad paskambintų buvusiam savo bendradarbiui, kuris dabar priklauso tai aorganizacijai, kad tikrai pakliūčiau. kad aš ten norėjau ir einu niekas turbūt nenustebo. Bet dėl padaužiukų tėčio dalyvavimo buvo kas antakius pakilnojo ir paklausė, kuo prigrasinau, kad eina. Negrasinau, ir net ilgai įkalbinėti nereikėjo.
O jei iš tikrųjų- labai smagu. Ir kiekvieną savaitę laukiu nesulaukiu ketvirtadienio vakaro. jei kam netyčia įdomu, pernykščių kursų medžiagą galima rasti čia. Bet juk ne tik informacijoje esmė. Pasakojančio vyruko užsidegimas, emocijos, susidomėjimas, kuris ypač buvo jaučiamas kalbant apie vilką ir lūšį, viską daro daug įdomesnius. daug naujos info, ne tiek apie pėdsakus, kiek apie gyvūnus. Pvz. apie lūšį nežinojau beveik nieko ir ji niekada man nebuvo labai įdomi. O paskutinį kartą vaikus nusivedus į zoologijos sodą ilgokai pastovėjom prie lūšių, ir dar sesei pusę paskaitos atpyliau. Nes lūšys iš tikrųjų tokios gražios...
Įvairi ten publika renkasi. Ir paskutinius kartus jau kiek atsisijojo. Nemaža dalis yra vyresnio amžiaus. Buvęs eigulys. Dvi labai aktyvios, besidominčios ir klausinėjančios bobulytės apie 60 m. Toks dėdulė su hipių laikų šukuosena su žmona, kurie irgi daug žino ir matė. Ir maždaug 65 m amžiaus pora. paprastai jie susėda pirmose dviejose eilėse, labai įdėmiai klauso, daug klausinėja, komentuoja, dalinasi patirtimi, o paprašius sau nupiešti pėdsakus labai greit ir uoliai piešia. O kitose eilėse paprastai susėda kaip juokiausi antramečiai, kurie tiek nežino, arba bent pėdsakų nemoka pešti ir neatsimena.
Paskaita paprastai užtrunka 1-1,5 val. Bet liūdna nebūna. Turbūt linksmiausia paskaita buvo apie briedį. Ir ne todėl, kad briedis kažkuo išskirtinis, bet tiesiog linksmai susidėliojo. Pvz. išgirdus, kad briedžių patinai kartais rujos metu sudaro nedideles grupes, aktyvioji bobulytė teiraujasi:
-O ką jie kartu daro?
-Eina patelės ieškoti.
-Vienos ar pvz. trijų, jei trise?- toliau teiraujasi ji.
-Vienos, nes kaip kalbėjom poruojasi stipriausias patinas.
-O tai ką veikia kiti?
paskaitas vedantis vyrukas kiek pasidairo ir ramiai pratęsia:
-Žiūri ir mokosi.
O čia jau mes išvirtom iš juoko.
Kiek vėliau ta pati bobulytė pasakojo, kaip savaitgalį buvo miške ir matė kažkieno pėdsakus ir teiraujasi, kieno galėjo būti. Pati spėja, gal stirnos. vienas iš sėdinčių link galo linksmai replikuoja:
-tai gal bizono? (čia kaip tik buvo visi pranešimai apie iš aptvaro pabėgusią kaimenę)
Bet bobulytė labai rimtai atsako: Tai kad aš ne ten buvau, o prie Kauno...
Tad taip ir linksminamės ir šviečiamės. O šeštadienį laukia praktinis užsiėmimas. Kaip aš laukiu....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą