Šiandien buvo paskutinė pėdsekystės paskaita. Aš čia su liūdesiu... Buvo taip smagu ketvirtadieniais palikti vaikus Ievai ir važiuoti į botanikos sodą valandai ar pusantros prasiblaškyti, sužinoti daug naujo ir t.t. Ir jau tuos pagrindinius lankytojus pamatyti. Pasimėtyti savais juokeliais, kad mašiną atsekėm pagal pėdsakus. Ir jau apie kažką tarpusavy pasikalbėti. :) Jau žinau, kad "dėdė eigulys" iš Pravieniškių. Senukų pora iš Šakių rajono. O kol laukėm Tomo ir kol jis ieškojo rakto, dar spėjom išsiaiškinti, kad senukas, beje, buvęs veterinarass, iš Kamajų apylinkių. O tai dar viena man žinoma vieta. Ir kas keisčiausia, kad jis pasakė iš mano kalbos pagalvojęs kad turiu ryšių su tuo kraštu. Ir jokie mano aiškinimai, kad aš kaunietė nepadėjo.
Maža ta Lietuva, tik pasisuki, ir štai netiesioginis pažįstamas arba randi ką bendro. Ilgaplaukis "dėdė"- kažkoks mokytojas, kaip ir jo žmona. Kitas dėdulė spėjam kažkuo susijęs su fizika. Vienas iš vyrukų pasirodo gan žinomas gamtos fotografas. Žinoma, vien iš fotoaparato galima spėti. :) O apie mus su padaužiukų tėčiu turbūt niekas neatspėtų- neišsidavėm. :)
Dar laukia viena išvyka. Gal net dvi, jei suorganizuos dar vieną žiemą. Norėčiau... Ir nebūčiau aš, įdomu bus ne tik dėl išvykos, bet ir bus smagu pamatyti tuos pačius žmones.
Tai tik pasikartosiu- šituose kursuose dalyvauti labai labai verta, sekti informaciją kada jie vėl bus galima
čia.
Ir pasigirsiu nauju paragautu dalyku. Viena iš bobulyčių visus maloniai nustebino: pavaišino šilkmedžio uogom. Visai tokiom kaip čia:
Pirmą kartą tokias ragavau. Ir net nežinau kaip apibūdinti jų skonį. Kaip vienas tiksliai pajuokavo: beskonės, bet labai skanu. Būtent. :D Skonis labai švelnus, bet su malonumu galima nemažai suvalgyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą