Panašu, kad šįkart rudeninių ligų ir peršalimų sezoną pirma atidariau aš. Bet nuoširdžiai, buvo netgi keista (nors ir kryžiavau pirštus, beldžiau į stalą ir vis tiek stebėjausi), kad mano padaužos pagaliau, po dviejų metų, beveik visą rugsėjį praėjo į darželį ir nesusirgo. Kad ir toliau taip.... O man turbūt susidėjo viskas: peršalimas, nuovargis ir šiandien jau supratau, kad planuoto aktyvaus savaitgalio nebus... Tebuvo trumpas apsilankymas derliaus šventėje, per kurį spėjom nusipirkti barankų, Silvija pasėdėjo ant policijos motociklo ir pasikalbėjo su tetom policininkėm ir pasiklausėm ir pasižiūrėjom šiek tiek folkloro festivalio. O į Suklegas gal kitamet nueisim, nes kaip juokiausi, mamai tiesiog prireikė pietų ir grožio miego... :)
Greit pralėkė dar viena savaitė. Bent tris kartus ketinau parašyti, bet nespėjau. Nieko naujo turbūt... Bet dabar padaužytės jau miega, tėtis ruošiasi trumpai paskaitėlei apie šiukšles ir rūšiavimą Ignėjos grupėje pirmadienį .Tikrai tikiu ir pritariu, kad sudėtinga. ir dar tai, kad mūsiškė supras, nereiškia, kad ir kiti supras ir susidomės. Bent jau Silvijos atveju patikrinta ir pasitvirtino. Beje, nepasakojau ir nesijuokiau, kaip mano mažasis paršelis mamos tingėjimą rūšiuoti išdavė.
Prisipažinsiu ir neslėpsiu- rūšiuoju pagal nuotaiką, arba reiktų sakyti pagal konteinerių pilnumą. nes niekas taip nenumuša noro rūšiuoti kaip kelias savaites neišvežami pilni konteineriai. Bent jau prie mūsų namo taip yra. Ir nepasakokit, kad paskambinus nurodytais numeriais išveža. Kartą keliese pasikeisdami gerą savaitę skambinėjom... Šią savaitę taip išėjo, kad tris rytus vaikus į darželį vedžiau aš ir dar tėčio prašymu paskaitėlės dieną suderinau. Auklėtojai pasiklausus ar Ignėja padeda rūšiuoti ji patvirtino (mintyse suabejojau, bet negi apskųsi savą vaiką), o paklausus apie mane ramiai išrėžė: mama meta į paprastą šiukliadėžę kai tėtė nemato. Paršelis. :) Šiaip rūšiavimu pas mus iš tiesų labiau rūpinasi Silvija ir tėtis. Silvija dar ir kaimynus pamotyvuoti spėja, o mažė tuo metu šalia šypsosi ir linksi. :)
Šiandien mano vieno seno gero draugo gimtadienis. Seno ne amžiumi, nors jis 3 metais vyresnis. Seno pažinimo laikotarpiu. O gal ir įrodymu, kad paauglystėje prasidėje susirašinėjimai laiškais (pradžioje popieriniais, vėliau elektroniniais) gali nenutrūkti ir virsti draugyste ne tik popieriuje ar internete. na ir kas, kad iš viso matėmės du kartus, o paskutinė kartą 2007 m. Indija juk ne taip arti. Bet esu tikra, kad kitą kartą susitikus vėl plepėsime paromis ir puikiai leisime laiką. Juk kai kurie draugai tikrai yra visam gyvenimui. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą