Sūris, maistas ir kitos linksmybės

Vakar pliaupęs lietus sugriovė visus planus vaikus vestis į Jonines prie Nemuno. Bet šiandienos dangus atrodo daugžadantis, ir neaišku dėl kokių priežasčių pasirinkta kita Joninių šventimo diena (24 d) Čečėnijos aikštėje bus labai vykęs sprendimas. Matysim, laiko dar yra. O kol maniškės suysipykę skirstėsi lego tipo kaladėles pagal spalvas, aš padariau tai, ko gerus du metus nebuvau dariusi - miestietišką, kaip jį kartais vadinu, sūrį. Tik dvi smalsytės visgi neiškentį, trumpam atidėjo dalinimą ir atidundėjo pasmalsauti.
Gaminti aš mėgstu, tas tiesa. Bet kai į mūsų miniatiūrinę virtuvytę suguža dvi mano padėjėjos ir nebėra vietos apsisukti, ir vėl apsiriboju kažkuo paprastu. Kaip kad keksiukais su kondensuotu pienu prieš pora dienų. Bet šiandien matyt buvo nuotaika sūriui. Ir su padėjėjom. :)
Visa eiga labai kruopščiai aprašyta šiame bloge, tad nematau reikalo nei perrašinėti, nei fotografuoti. O bemaišant trise pieną, plakant kiaušinius, kerpant marlę ir sukišus nosis žiūrint kaip varva skystis įpuodą ir darosi sūris net nebuvo kada pagalvoti apie fotografavimą.