Vasara

Vasara bėgte ima ir bėga. Maniškės išsiprašę atostogų nuo darželio sėdi namie, tad pasipykstam, padraugaujam, paaiškinam kiekviena savo teises ir smagiai leidžiam laiką. Dažniausiai smagiai. :) Su daug muilo burbulų prie namo, kasvakariniais pasivažinėjimais dviračiu su tėčiu, tingiais (arba nelabai, kai abi panelės užsimano keltis 7 ryto) rytais, daug pasivaikščiojimų ir t.t.
Tik va laiko prisėsti ir parašyti kaip visada nelieka...
Tad buvom šiek tiek prie jūros.Taip pusiau bėgte, kaip visada. Bet spėjom ir gėles pauostyti, ir pasivaikščioti, ir jūroj pabraidyti ir laivus apžiūrėti. Ir dar ekskursijoj raganų kalne sudalyvauti.

Skirtingai maniškės tais pačiais amžiaus tarpsniais reaguoja į jūrą. Silvija trejų su puse pirštus įkišdavo tik tada, kai vanduo būdavo tikrai šiltas. O Ignėja ir prie +14 vandens būtų mirkus jei tik kas būtų leidęs, bet teko apsiriboti braidymu.
O vakar Silvija pagaliau išsiprašė savo mėgstamą pramogą- pašokinėti ant batutų su virvėmis. Ech tas mano nelabai sportiškas vaikas, bet nieko, pasitreniruos ir po kelių kartų išeis daug geriau. O aš juokiausi, kad pagaliau padaužyčių tėčiuiįeodžiau, kad mano plepumas apsimoka. Na žinot, aš gi kartais tiesiog nemėgstu tylėti. O su tuo vyruku prie atrakcionų prie megos po truputį paplepam gal jau trečia ar ketvirtą vasarą. Tik nuolaidos paprašėm pirmą kartą, gyvenimas privertė. Ir išgirsta kaina. Padarė. :) Ir sakė ir kitus kartus padarys. Tad dideliam Silvijos džiaugsmui irvėl apsilankysim. Tik gaila, kad neliko tos nemokamos pilies su čiuožyklomis... Kažkaip mums pastarąją savaitę visko nelieka: prie megos šios pilies, Ramučių Hesburgeryje- mašinytės, Naftrus prie autostrados- pigios ir skanios kavos, nes ten degalinėje pakeitė kavos aparatą. Bet kaip gera kavos aparatą turėti namie. Labiausiai pasiteisinęsmūsų pirkinys. Tiek geriant karštą, tiek šaltą. Ir aišku, smaližėms kiekvieną kartą stengiantis nuskanauti prieno putą nuo viršaus.
O šiandien Lituanicos fanė mane nusitempė į Karo muziejų. Jau lyg ir po remonto ir visų pritaikymų turizmui su ES lėšomis, bet... Leiskit pabūti beveik sena (pasak mano vaikų tokia tapsiu 40-ies, tai kiek čia beliko), niurzga bambekle(tokia irgi esu :P ) bet man labiau patiko tam muziejuj anksčiau. Panašu, kad net vaikystėj jame labiau patikdavo. Tad labai tikiuosi, kad čia dar ne pabaiga, nes bent jau galėjo patalpas kiek pritaikyti taip, kad nereiktų eiti per tas pačias sales pirmyn ir atgal.
Aišku, po muziejus mesvaikštom, ir šiame ne kartą buvom. Ir dar eisim. Bet apsilankius mažesniuose, kad ir Kauno miesto muziejuje, Petrauskų ar pan. šis atrodo nuobodžiai statiškas su apatiškomis darbuotojomis ir ... deja nuobodokas. Matyt ir vėl esu per daug išranki ir norinti neįmanomo, kad salėse sėdinčios darbuotojos užuot plepėję telefonu pasisiūlytų ką nors papasakoti...
Pabambėjau. :) o išėję dar abi vėl nuglostė ir nusėdėjo liūtus, aplakstė fontanus. ir šįkart patraukėm pasivaikščioti į salą. Tiltų skaičiuoti, kaip sakė Ignėja. Abi labai įtariai žiūrėjo žemyn kai pasakojau, kaip mama žiūrėjo J. Kairio skrydį po tiltu, aiškinosi kaip čia sala ne Nemuno vidury ir smagiai suposi ir "sportavo" ant treniruoklių.