Kažkaip net nežinau kur tas laikas dingo. Žinau kur jis dingo šią savaitę - turėjau vertimą. Tad ryt į darbą, o aš jau jaučiuosi kaip po 7 dienų darbo... Nieko, kaip nors. Gal bent jau nebus tokių nesąmonių kaip praeitą savaitę. Ecch, kiek daug reiškia geros bendradarbės ir kiek viena bloga gali sugadinti...
Net susimąsčiau ko čia buvo per tą laiką. Sirgom. Visos. Arba virusas, arba lažkokia roto atmaina. Ar vienaip ar kitaip džiaugsmo nedaug... Nors teisybės dėlei reikia pasakyti, kad irzliausi buvo ne vaikai, o mama. ;) Ir mamai nepatinka sirgti... Nors gal reikia sakyti, kad mano vaikai buvo tokie pat irzlūs ir rėkiantys kaip visada? ;) Po paskutinio Ignėjos "performanso" padaužyčių tėtis jau visaip atsižegnojo nuo ėjiimo su jom į teatrą, nei su abiem, nei su viena. Ignėją įsiūlėm močiutei ir jau maniau, kad viskas bus puiku ir aš ramiai dirbsiu. Bet kur tau... Vargšas tėtis atsiklausė savo "mėlyno kraujo" panelės kad jai ne lygis sėdėti paskutinėj eilėj balkone muzikiniam teatre, kad ten smirda, trūksta vietos, nesimato (nors iki tol visada matėsi) ir t.t. Ech, tik Silvija gali taip sugalvoti.. dabar užsispyrė, kad kitą kartą kai eis į teatrą sėdės priekyje. Lauksim, kol pinigų sutaupys. ;) Spėju bent penkis metus teks palaukti :D Nors turint omenyje, kad muzikiniame teatre beveik visi spektakliai jau matyti (kiek ten tų vaikiškų tėra...), geriausiu atveju liko vienas, dėl kurio suabejojau buvom ar ne, tai per tą laiką gal spės naujų pastatyti? ;)
Ech, iškalbingi tie mano vaikai, daugiau nei reikia. "Gražiausia" būna kai ji vakare dėl ko nors labai supyksta, pavyzdžiui mama pasako, kad reikia dantis išsivalyti ar paprašo ką nors atnešti. Tada prasideda rėkimo tirada, dažniausiai įtraukiant tekstą, kad kam mes ją kvetėm nuo debesiuko, jei nemokam vaikų auginti, nes nemokam, ir dabar jai rėkti reikia. O rėkia ji garsiai...
Kas dar? Mano originalus Igniūtis nebedraugauja su viena mergaite daržely, nes ji ketvirtadieniais nežiūri Kakės Makės. Labai rimta priežastis. :D labai aktyviai skaičiuoja iki gimtadienio likusias dienas, dar spėja tarpuose pasvajoti apie nykštuko dovanėles ir Kalėdas. O visi kartu smarkiai sukam galvas kur reiks statyti eglutę, nes iškėlus paneles į atskirus kambarius eglutės stovėjimo vietoje atsidūrė baldas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą