Tai buvo pirmosios mano mokyklinukės atostogos. Galėčiau rašyti, kad "yra", bet man ryt jau į darbą, tėtis bus su vaikais. kartu atostogauja ir Ignėja. Tiesą sakant ilgai dėl to net nesvarstėm. Nes Silvija jau seniausiai spėjo sesei pasigirti apie atostogas, Ignėja su daug argumentų išaiškino, kad jai į darželį eiti nesąžininga, aš aišku palinkksėjau ir pritariau. Jei jau su Silvija būnu namie, galiu pakariauti ir su abiem. Nors pirmosios dienos kai nelijo tikrai buvo smagios ir lengvos. pamąstę nuvažiavom iki Aleksoto funikulieriaus. Žaliakalnio esam važinėję daug kartų, o šiuo turbūt vieną, kai buvo visai mažytės. Kiek nustebau, kad galioja tik lengvatiniai nuolatiniai, o mano normalus ne. Jei ką visai nesunku suusimokėti tą bilietėlio kainą. Tik keista... Užkilimas įspūdžio nepadarė. Žaliakalnio funikulierius vis dar suteikia daugiau džiaugsmo, tik taip ir nežinau kodėl. Bet abi labai smagiai dairėsi iš apžvalgos aikštelės ir ieškojo pažįstamų vietų.
Nusileidę, o gal tiksliau nustraksėję laiptais žemyn perėjom per "močiutės" tiltą. Čia turbūt mano ir sesės pamėgimas tą tiltą taip vadinti, kadangi buvo pastatytas tais metais kai gimė mūsų mama ir pasiginčiję patraukėm per senamiestį. Ir... radom ančių. :) geriausias buvo Igniūčio komentaras: o jos tikros? Nu ką gi gali vaikas matyti iš taip žemai :D
O antradienį pratęsėm ančių ir balandžių temą kalniečių parke. Buvo sulesinti visi užsilikę likučiai. Paukščiai dar nebuvo tokie alkani kad griebtų iš rankų, bet jau sekiojo būriais. kaip Igniūtis sakė: mama, paukščiai seka pas mane, gal veskimės namo ir auginkim?
O vakar ir šiandien jau daug daug lijo... Laimei Silvijai būreliai buvo. Mes su Ignėja apsipirkom ir naują mano skėtį išbandėm. Na jau tokį man labai labai gražų. Turbūt galima lengvai atspėti, kad ne juodą, ne pilką ir ne vienspalvį. :)
As su savo mazuoju taip pat ten esame buve, kadangi mano maziukas dar visai mazas, tai mums pravercia triratukas . Dziaugiasi vaziuoja, tik kai pavargsta tenka nesti.
AtsakytiPanaikinti