Pagaliau rimčiau pasnigo. tiek, kad jau galima einant daug pripėduoti, stumdyti sniegą kojom, daryti sniego angelus ir t.t. Tad kelionė iki darželio vietoj 10 minučių užtruko gal pusvalandį. Juk reikėjo tiek kalniukų išvaikščioti ir tiek sniego išmindyti :) Bet žiūrint į tą džiaugsmą dėl sniego, spindinčias akytes ir raudonus žandus taip ir norėjosi šypsotis. :)
O ši savaitė buvo kažkokia įtempta, kupina erzelio, skubėjimo, piktumo. Vaikai atsiautėjo už tris. Aš vis dar stebiuosi Ignėjos sugebėjimu per minutę supykti taip, kad rėktų ir siautėtų pusvalandį (ilgai nepamiršiu kaip ją teko antradienį tempti lydint sesę į būrelį), paskui per minutę staiga nurimti ir tapti auksiniu vaiku. Tik va, man taip greitai neišėjo nurimti kažko.
Šios savaitės didysis įvykis be būrelių buvo ėjimas į kiną. Silvija ilgai zyzė kad nori į 3D filmą. Tad kai buvo akropolyje pigesni bilietai nupirkau į Trolius. Jau seniai buvau pamiršus kokios minios išsipuošusių žmonių vaikšto akropolyje. Ir aš taip kažkada vaikščiojau . :) Ech, seni geri laikai... O dabar pastrigę baisiai dideliame kamštyje dėl remontuojamos gatvės (leidomės nuo Parodos kalno ir tas dvi stoteles važiavom vos ne pusvalandį) po būrelio atbėgom tiesiai į filmą. Tik spėjom kelis guminukus prigriebti. O filmas? Ignėja tuoj įsitaisė man ant kelių, bent pusę abi pražiūrėjo be tų akinių, tai taip ir nesupratau kodėl mes į 3D ėjom. Bet atrodo, abiem panelėm patiko. Man kiek prailgo, bet juk ne visai savo noru aš ten ir ėjau.
Ryt vėl į darbą, laukia ilgas darbo savaitgalis. O padaužyčių tėčiui- ilgas karo su padaužom savaitgalis. Toks kartais tas gyvenimas ir būna...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą