Laiko prasme po paskutinio sniego praėjo gan daug laiko. Įrašų skaičiumi- ką tik buvo tas sniegas ir vėl yra. :) Silvijai jis tiek daug emocijų nesukėlė. Ir iš viso, ji nėra tokia emocinga. Taip, šypsojosi, braidė. O ir didesnė jau. Bet į Igniūtį buvo sunku žiūrėti nesišypsant. Aišku, pro akis praleidžiant faktą, kad atstumas iki darželio, kurį viena nueinu per kokias 6-7 min, su ja per kokių 12, šiandien užtruko iki 40 min. Bet nujaučiau, ir išėjom anksčiau. Juk reikėjo tiek pakeliui išvaikščioti, iš pėdučių padaryti širdeles, raides ir t.t. Panašiai ir atgal. Žiūrėjau ir juokiausi, kaip mano mažiulis iškėles rankas iš visų jėgų kratė prišalusį sniegą. Ir visą laiką bėgte. Juk reikia tiek daug padaryti iki namų, ir mamą sniegu apmėtyti :) Ir dar spėti su tėčiu 1,5 val ant kalniuko su rogėm pabūti.
tačiau visas Igniūčio mintis dabar užėmęs kitas dalykas - ryt ji bus jau penkiametė. :) labai svarbus ir reikšmingas įvykis. Ir žodis. :) ir dar tai, kad darželio grupėje jai ne paskutinei penki metai sueina, kad dar yra 9 dienom jaunesnis vaikas. :) Stebuklingas dalykas tas gimtadienis, tik kad kuo tolyn tuo mažiau juos švęsti norisi...
O ryt ne tik gimtadienis, bet ir ilgai Ignėjos lauktas nykštukas dovanas nešį pradeda. pradėsim puošti namus. Atsilaikiau ir dar nepradėjau. Kartais norėjosi pradėti, kartais ne. Dažniau kepsim kalėdinius meduolius. ir gal dar ką smagaus sugalvosim. Šiemet bandysiu sujungti nykštuko laiškus su užduotėlėm ir mažas smulkmenas. Žiūrėsim kaip pavyks. Nors turbūt nieks nepralenks įspūūdžiais tų metų, kai Ignėjai buvo ką tik suėję dveji, ir tik pabudus dar nelabai besilankstančiom kojytėm lėkdavo kojinės tikrinti. Dabar jau panelės didelės, turi savo kambarius, Silvija nebetiki Kalėdų seneliu. O ar tiki Ignėja vis dar nesuprantu. Turbūt pagal aplinkybes, kaip jai patogiau :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą