Traukiniai

Šiandien ryte vienas pleputis mums priminė, kad jau seniai seniai žadėjom važiuoti traukiniu. Nepamiršom, bet matyt bandėm "numuilinti". ;) Nepavyko. :D
Tad žinoma, visi išsiruošėm į stotį. Net susimąstėm, kad mažoji turbūt pirmą kartą važiavo. Ir užbėgant įvykiams už akių galiu pasakyti, kad Silvijai pirmas važiavimas padarė daug didesnį įspūdi.
Kiek čia to važiavimo iki Palemono - 9 minutės. O kai naujas dviaukštis traukinys, tai net kratymo nesijaučia... Užtat mažąjai įspūdį padarė tiltas per bėgius. Ir ne tik jai. Mes visi stebėjom, kai vagonai formuojami į sąstatą nukreipiant juos į reikiamus bėgius, kaip jie atriedėję atsidaužia ir klausėm to nuaidinčio garso. Va todėl mažoji vakare seneliams pasakojo, kad traukinys ne dži dži, o dun dun dun. :P
Tik Silvija niekaip nesuprato- jei mes Palemone, tai kodėl neužsukam pas močiutės draugę. ;) bandžiau sakyti, kad teta Danutė ne mano draugė. Tad buvo užduotas labai logiškas klausimas: O tai kur močiutė?

O prie stoties, laukiant kol tėtis atvažiuos arčiau su mašina, nes mažiukas jau snūduriavo glėby. Ir aišku, kur jau stotis be vaikščiojančių kiek pagėrusių žmogelių... mačiau, kaip vienas kalbina visus iš eilės ir kabinasi, jei kas nekalba. Ir aišku, kaip neprieis prie manęs. Greit sumečiau, kad su dviem mažais vaikais man labiausiai apsimoka būti draugiškai. Ir su kokiu malonumu jis klestelėjo ant suoliuko šalia. Pasiklausiau... Tiksliau atsakė viską, ką Silvija klausė ir dar pridėjo. Kad turi tris vaikus, visi Airijoj, ten ir anūkai. 9 metai išsiskyręs. Taiso stogus ir kaminus. Kadangi vienas, į bažnyčią nevaikšto, tai šiandien buvo aludėj ir padaugino. Dėl ko tai rašau? Nes Silvijos reakcija į šitą pasakojimo dalį buvo nepakartojama:
-Nieko, dėde, visiems pasitaiko.
:D Tai dėdulė jau nenustygo vietoj iš laimės. :D

Vasara, šeštadieniai ir žmonės, kurie kažkodėl mus atsimena

Dar tik antras vasaros šeštadienis. Daug veiksmo, daug nuovargio vakare, bet ir daug šypsenų ir gerų emocijų. Smagu buvo žiūrėti, kaip Silvija net trepsėjo man perkant žemuoges ir laukė nesulaukė kol mums jas supils į indelį. Per tą laiką spėjo žemuoges parduodančiam vyriškiui kaip labai jas mėgsta, gali daug suvalgyti, bet ją labai kanda uodai, todėl neis pati rinkti į mišką. :D O aš nustebau, kad jis atsiminė, kad prieš dieną pas jį pirkau, tik viena, be vaikų. :)
Dar buvo lauke, kur buvo daug muilo burbulų, vainikų iš dobiliukų ir žinoma, kaip be vandens šautuvo. ;) Mano didžioji padauža per kelias minutes spėjo susirasti draugę ir jau abi kartu lakstė viena į kitą šaudydamos, tik tekdavo priminti, kada apsikeisti. O ir mažoji gavus vandens tik nežymiai susiraukdavo.
O vakare buvom prie Megos. Prisijuokėm su padaužiukų tėčiu vakar, kai Silvija ėmė ir susiderėjo ne į tą pusę. Jau nuo ano karto ji vis prašėsi ant karuselės ar batuto prie Megos, kurie yra mokami. Ir ne tiek mažai. Tad pamačius nuolaidų kuponą nestiprios mamos ir tėčio širdys neatlaikė ir jį nupirko. Tik dar pasiderėjom, kiek Silvija bus gera ir klausys. Ji sakė, kad vieną dieną. Mes sakėm, kad savaitę. Pamokiau, kad jei abu nesusitaria, reikia pagerinti savo pasiūlymą. ir amno žiopliukas kad rėžė: Būsiu gera 100 dienų, iki rugsėjo 10 d. :D Beveik šimtas, nedaug tetrūksta. Ir pagerino nemenkai. :D Žinoma, kad nebus. Bet praeidama ir pažiūrėdama į apvestą dieną kalendoriuje vis primena sau, kiek laiko bus gera. :)
O prie Megos buvo daug vaikų, daug šurmulio. Milžiniška mažės šypsena sukantis karusele, laimingas Silvijos čiauškėjimas šokinėjant ant batuto ir t.t. Beje, ten dirbantis vyrukas mus irgi atpažino. :D O mes su padaužiukų tėčiu manėm, kad esam niekuo neišsiskiriantys iš minios...

Pamąstymai apie vaikų pasirodymus

Tikiuosi nesupyks kaikas kad šiam įrašui pasinaudojau mūsų pokalbiu. Nes būtent po jo ilgokai apie tai mąsčiau.
Pradėjus Silvijai lankyti darželį jau buvo keletas pasirodymų per šventes. Taip pat buvo popchoro koncertėlis visų grupių mamoms. O pagal žiūrovų skaičių net dar rimtesnis pasirodymas. :) Mažė tuo tarpu aktyviai "koncertuoja" tik namie ir visais būdais stengiasi įlįsti į viešus sesės pasirodymus.
Kodėl apie tai rašau? Nes vakar bekalbant su drauge paklausiau, kaip jos penkiametės dukros pasirodymas darželyje. Tiksliau ten buvo ne darželio grupės, o kažkokių papildomų muzikos užsiėmimų. Ir išgirdau nustebinusį atsakymą, kad šis patiko, o ankstesnis, darželio grupės, nelabai, nes žodžius pamiršdavo ir pan.
Ir po to, žingsniuodama atgal iš parduotuvės susimąsčiau kaip skirtingai mes vertinam vaikų pasirodymus. Aišku, kad man saviškės pasirodymai patinka, net nesvarbu, kaip jai sekasi. Iš viso manau, kad mažųjų, ypač lopšelio grupių, pasirodymai yra žavūs. Tuo paprastu vaikiškumu, nuoširdumu, žioplinėjimu, noru ar nenoru dainuoti ar ką kita daryti. Juk jau vien sustatyti 12 žiopliukų į eilę yra rimtas uždavinys. :D Ir visai nesvarbu, ar tarp jų yra mano vaikai ar ne, man yra labai labai gražu.
Ko gero rimčiau vertinu tik mokyklinukų pasirodymas, ir kuo tolyn tuo rimtyn. Ir nereiškia, kad mažųjų klaidų nepastebiu, o pas didelius jos akį rėžia. Pastebiu, dar ir kaip. Ir Silvijos pasirodymuose, vėliau apie jas visada pakalbame. Prieš kiek laiko žiūrėjau vieno vaikų šokio teatro pasirodymo įrašą. Jei nemaišau- 3-5 m. šokėjų. Išgirtą, kaip labai puikiai paruoštą, vienodai darytą ir pan. Ir nesiginčiju, buvo labai miela ir gražu. Ir su visais nužioplinėjimais, rankų mosavimais ne vietoj ir pan. Iš šono, ir ypač įraše, tikrai matosi geriau. :)
Va ir Silvijos netrukus lauks rimtesnis pasirodymas ant scenos. Žiūrėsim, kaip seksis. Kad primaišys - tikrai žinau. Tiek iš jaudulio, tiek iš noro pasirodyti. :) Bet visais dainavimais, būreliais juk nesiekiu iš jos daryti kurios nors srities profesionalės (o tam ir pinigų tiek neturiu, be to, manau, kad anksti). Tiesiog tikiuosi, kad įgaus drąsos, tam tikrų įgūdžių. Ir gera matyti, kaip ji tuo mėgaujasi. :)

Plepsius

Šiandien Silvija staiposi prieš veidrodį- segasi segtukus, dedasi savo karolius kaip karūnytę ir sako:
-Ruošiuosi vestuvėms
-Su kuo? - klausiu, mintyse pasvarstydama Daniaus ir Mantvydo kandidatūras į būsimus žentus. :P
Silvija dėbteli į mane kaip į visišką neišmanėlę ir atšauna:
-Aišku, kad su sese, o tu dar ką nors čia matai?

 :D

Pabambėjimai ir ne tik

Kaip kitaip, juk aš iš senos bambeklių giminės. :D Senelis bambėjo, tėtis bamba ir aš bambu. Čia rimtai, jei ką. :D Šeimos bruožas, nuo kurio nepabėgsi. ;)
Pradžiai jau apkalbėta tema, apie nuotraukas viešojoje erdvėje. Prieš keletą dienų net antakius pakėliau, kai Facebook parodė vienos mano draugės "palaikintą" nuotrauką. Tos moters aš nepažįstu. ir daugumos mano draugų nustatymai tokie, kad trečiųjų asmenų nuotraukų aš nematau. Ir to man visai netrūksta. ;) bet čia pamačiau. Visai nuogą gal dvimetį berniuką stovintį pripučiamam baseine. Aišku, pasakysit kas čia tokio. Bet iš kitos pusės, ar jis, būdamas paauglys, džiaugsis kai kas nors iškapsty tokią nuotrauką? O iškapstyti tikrai įmanoma...
ir dar bambu. :( Kiek pamenu, dar ir padaužiukų tėtis taip pat pamena, rudens pradžioje darželyje pildėm ir dėliojom varneles ar kryžiukus dėl vaikų nuotraukų naudojimo grupės patalpose, darželio patalpose, berods darželio laikraštyje ir darželio internetinėje svetainėje. Esu 99 proc. (nes reikia pasilikti klaidos tikimybę), kad nesutikau dėl dėjimo į internetinę svetainę. Pirmiausiai dėl tėčio pozicijos. ir ką jūs manot, naujausiose nuotraukose yra visu gražumu.
Dabar mąstau ką daryti. Ir taip jau turbūt esu direktorės nemėgstamiausias asmuo, kuriam šypsomasi labai dirbtine šypsena. gal šįkart padaužiukų tėtį siųsti? ;)

Kas dar be bambėjimo? Daug lietaus. Pirmadienį patekau net į dvi liūtis. Nuo pirmos sėkmingai pasislėpiau parduotuvėje, į kurią ėjau. O antros ir nesitikėjau. Bet su Silvija žygiuojant namo, belikus pereiti vieną kiemą kad prasidėjo... Pastovėjom po laiptinės stogeliu ir kiek aprimus vis tiek teko eiti. mano varlius gi baisiai gyrėsi, kad lietaus nebijo. Ir nebijojo, tol kol įlipo į balą ir sušlapo batelius. ;)

Žaidimų aikštelės

Šeštadienį vakare suderinom du "reikalus" siuntinuko išsiuntimą ir vaikų pramogas. Taip taip, pagelbėjo mega. Užtat mažėms buvo tiek džiaugsmo. :) ir užsibuvom gan ilgai, nes pamačius draugės vyrą dar šiaip taip sulaukėm kol ji pati išsikrapštė iš Rimi.
Bet lakstant paskui dvi pamaivas nebuvo kada atsipūsti. Beje, pirmą kartą Silvija sumąstė, kad nori rengtis taip pat kaip sesė. O aš kas be ko turiu tik vieną pasirinkimą tokiu atveju- tas pigiąsias geltonas HM sukneles. Ir tik todėl, kad dydžio kur norėjau neliko. Derinti abiejų panelių drabužius tarpusavyje tikrai įdomu. Bet va vienodai rengti - nežinau... Ir tuo labiau, kad kol stovėjau prie pašto ir ėjau atgal mačiau dar gal tris mergaites su tokiom pat suknelėm. :D Bet turbūt pirmą kartą atkreipiau dėmesį, arba tiesiog sutapo, kad mačiau dar 4 sesių poras ir dvi brolių poras aprengtas identiškai. Ir turbūt panašaus dvejų metų amžiaus skirtumuo. 
Bet grįžkim prie plepsiukų. Silvija pamačius mokamą karuselę tuoj ėmė postringauti kiek tai galėtų kainuoti. O kai neatsakiau taip greit kaip ji norėtų labai rimtai išrėžė: Mama, greit pakalbėkim apie pinigus. :D Čia jau mes su padaužiukų tėčiu nesusilaikėm nepakikenę.
Ant karuselių nenuėjom, bet kiekviena greit susirado veiklos. Mažė vis suko ratus prie čiuožyklos mažiukams. Galiausiai jau nebelipo laipteliais, o ropojo. :D O Silvija nardė tarp vaikų. Bandė kalbinti draugės keturmetę Stelą ir paimti už rankos. Socialus tas mano plepsius. Ir darželis, manau, prisidėjo, ir šiaip laikas atėjo. Ir draugą spėjo susirasti. Vėl vyresnį. :D Be vienos dienos aštuonmetį. Kuris kone pats atėjo draugauti. Ir ko jie su ja draugauja? Nors ir man vaikystėj buvo tas pats. Bet lygiai taip pat galiu paklausti: ir ko jie su manim draugavo?
Maniškė turbūt visko išsiklausinėjo- ir vardo, ir pavardės, ir kitų smulkmenų. ;) Ne viską nuklausiau, nes kartais žiūrėjau ją, kartais mažę. Bet lakstė abu ilgai, čiuožinėjo traukinukais ir ko tik nedarė. Kad Silvija visus iš karto draugais pavadina jau įpratau. Bet ir tas berniukas Silviją savo tėčiui įvardijo kaip draugę. :D

Užtat grįžtant savo didžiąjąm tinginiui zyzliukui sugalvojau labai gerą bausmę- už zyzimą lipom abi nuo šilo į Jonavos g. kalną. man aišku buvo smagu. ;) Išvardinom visus žinomus augalus. Tik jau žiūriu tuoj man teks savo žinias gilinti, nes Silvija beveik visus mano žinomus augalus žino. Bet kaip smagu, kad ji domisi. :)

Vasara

Taip taip, jau ir kalendorinė vasara. Didžiukas su močiute kapstiosi lauke smėlio dėžėj, mažoji parpia, o aš renkuosi, ar eiti plauti indų, ar čia parašyti. Nes savaitė ėmė ir praskriejo. Taip kaip Ignėja rodo, kad kas nors skrenda: iš pradžiu du dideli ir lėti plaaast, plaaast, o paskui daug greitų mažiukų: plast, plast, plast, plast. :D
Buvo savaitgalis prie jūros, suderintas su tėčio darbu. Išvažiavom visai vakare, su ta mintim, kad ir vaikai miegos, ir laiko daugiau liks. Bet... pakeliui pajautėm, kad kažką smulkų pervažiavom, o sustojus sužinojom, kad kitoje kelio pusėje, važiuojant jau į Kauną, moteris susidūrė su briedžiu, ir visas kelias nusėtas briedžio gabalais. Ir jei neatvyks greitai greitoji, turbūt jau bus viskas... Susimąstai po tokių įvykių. Ir kai grįžtant prie pat kelio pamati vaikštančius stirniukus jau visai kitaip vertini...
Manėm, kad Silvija miega. nemigojo, bet visko klausėsi. ir visa savaitę paskui atsakinėjom į klausimus apie briedžius: O breidžiai kai numiršta būna ant briedžių debesiukų? O kodėl briedis nežinojo, kad negalima tiesiai bėgt į kelią? O kodėl jam mama nepasakė? Mama, per miška važiuojam, parodyk briedį. O kiek briedis sveria? O kur briedžiai gyvena?, ir t.t.
Smagus buvo savaitgalis. Ir lijo visai nedaug. Buvom jūsų muziejuj. Šikart Silvija išaiškino, kad jai žuvys nepatinka, ypač mažos. Užtat Ignėjai patiko viskas. Žiūrėjo kaip užhipnotizuota, o paskui jau bandė kalbinti. Kaip Silvija tokio amžiaus... O jau per jūrų liūtų pasirodymą kooookios išpūstos akys buvo. :)
Silvija šįkart reikėjo "jūrytės". :) lėkė kišti pirštų į ledinį vandenį, taškė su koja, daug daug žaidė su smėliu ir t.t. ir vis žadėjo, kad kai jau bus šilta - pati lįs į vandenį. Žiūrėsim. :)