Taip, visko būna. ir buvo tomis dienomis kai neprisėdau. O šiandien kai kitai susidėliojo naktiniai darbai ir vėl nuvagiu dalelę laiko miego. Taip ir nežinau, ar laikui bėgant mažiau kiego reikia, ar tiesiog priprantama miegoti mažiau.
Padaužiukai jau žinoma parpia. Išsidūkę, prisikikenę, prisibučiavę. Bet buvo smagu. :) O nesutvarkyti kambariai ir beaglė nepadarytų darbų vis dėlto tokia smulkmena... Bet šiandien jie tiukrai tokie ir net nesimato mano rytinio kaupimo. Nes vakare tetukas su padaužiukais mane išleido pasisėdėti su draugėmis ir patys tvakėsi namuose. Beje, PiccolaItalia Kaune, Maironio g. tikrai labai rekomenduoju. ;)
Šiandien:
Nepabaigiau. bet jei jau išsaugojau, ko neparašius toliau? Nes pasukus laiką padaužiukai užmigo anksčiau. Šįkart pavargę nuo įspūdžių. Dar vieni sveikintojai didžiosios padaužytės gimtadienio proga. Buvo proga pasipuošti (netgi ir mama sijoną išsitraukė, čia tai įvykis :D), namus susitvarkyti, pyragą iškepti, o padaužytei nuo pat ryto tik apie tai ir kalbėti.
Karamelinis moliūgų pyragas. :) Jau ne pirmą kartą keptas. Kiekvieną kartą kiek kitoks, bet vis tiek labai skanus. Receptas iš čia http://virtuvesfejos.blogspot.com/2011/11/karamelinis-moliugu-pyragas.html
Dar tiesa apie rinkimus kalbėjo:D Sesei tokios laimės įmęsti lapelį į urną neteko. Didžiukas savo garsiu balseliu nukonkuravo, ir dar pasisiūlė kieno nors kito įmesti. :D
ir apie sniegą. Naktį pabudusiai atsigerti parodžiau prie lango, ir nuo ankstaus ankstaus ryto tegirdėjau: Mama, kelkis, sniegas. Mamyte, kelkis sniegas. Mamyte, duosiu bučiu, kelkis sniegas. O ką daryti, jei tai mamytei akis taip sunkiai pavyko atmerkti? ;) Bet lakstė lauke, čiupinėjo, stovėjo po krūmu ir kikeno, kai sniegą ant jos kratėm, ir labai išdidžiai kartu su tėčiu valė mašiną. Ech, tos trimetės... ;)
beje, naujas ir gražus didžiuko naujadaras: paršiukiena. O ką daryti, jei žodį kiauliena imi ir pamiršti? :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą