Šiandien buvo kaip tik tokia diena. Kaip tame vaikiškam eilėraštuke. Abi padaužytės smarkiai suslogavo ir bežiūrint pro langą vėl ir vėl sakėm šį eilėraštuką. O juokingiausia tai, kad aš moku vieną pabaigą, mano sesė- kitą, kurios aš kaip ir negirdėjus, o mama pasirodo iš viso be pabaigos sako :D
Lyja lyja lietus
Per karaliaus pietus
Karalaitės verkia
Karaliukai knarkia.
1. O karalius su pačia
Lošia kortom paslapčia.
2. O karalius su draugu
Geria vyną po stalu.
Va kaip būna. :D
O didžioji padaužytė daržely išmoko sakyti "Laba diena su vištiena". Ta proga prisiminus dar išmokiau "Koks tavo vardas? Auksinis kardas. Kokia pavardė? Auksinė raidė". Ech, ta vaikystė. :D
Ir mažiukas kartais atrodo, kad auga ne dienom o valandom. Jau moka suptis ant medinio arkliuko. Kai stumdau namie su triratuku moka sukioti vairą. Žino, kad telefoną reikia dėti prie ausies. O su šepečiu- šukuotis. Ir auga dar viena puošeiva. ;) pagriebus sesės segtuką tik makaluoja apie ausytę - sek, mama! Lengva pasakyti, o jei ten plaukų dar neužtenka? :D
O šiandien jau prasidėjo mažos pavydo scenos dėl mamos dėmesio. Bet negi skųsies, kai abi lenda bučiuoti mamą? Mažiukas moka, ir netgi žino, kad mamai tai patinka. Gudrūs tie vaikai, ką čia bepasakysi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą