Ne, ne mano dainos. Nors turbūt dabar dainuoju tiek, kiek nedainavau nuo vaikystės. Nes mano neužsičiaupiantis didžiukas, dažniausiai jei nekalba, tada dainuoja. O kai pritrūksta žinomų dainų ar mamai atsibosta (taip taip, būna ir taip), tada "kuria" dainas pati. Arba eilėraščius. :) Ne, nelaikau savo padaužos neatrastu talentu ar pan., dėl to ir parašiau kabutes. Bet kaip "mamiškai" smagu žiūrėti, kai eidama ima ir susako:
- Dabar pasakysiu eilėraštį. Lietus lyja. Saulė šviečia. Dar lapai geltoni. Pati sugalvojau!
Reiktų matyti tą patenkintą veidelį, girdėti labai džiaugsmingą balsiuką. Gera matyti, kaip mano beveik trimetė didžioji padauža taip džiaugiasi. :) Arba žiūrėdama į lapus kieme traukia kiek gali (o balsą turi garsų...): Ruduo, ruduo, krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai, ruduo, ruduo...
Nežinau jau kieno čia daina. Išgaravo iš atminties. Bet kažkada paniuniavau jai ir patiko.
O šianakt vėl lyja. Laukiam škvalo, aš net tris sms skirtingomis kalbomis gavau į tel. Ne veltui po straipsnio delfyje krapščiausi su tel. kol radau kaip nustatyti. Tik greičiau mano zuikiai pasveiktų, juk lauke tokios puikios balos lakstyti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą