Oi kaip neramiai šiandien mano padaužiukai miega... tačiau bent kuo vyresnioji padau[ytė yra ir mamos vaikas, ne tik tėtuko. Apie ką aš čia? Apie gebėjimą nusikloti. Kad ir kaip beapkločiau ir apkamšyčiau ji vis tiek ant viršaus. Bet ko norėti, mano mama iki šiol tebepasakoja istorijas kaip man mažai pririšdavo kaldrytę, o aš vis tiek ant viršaus atsirasdavau. :)
Ir aš noriu miego... Jau tuoj. Tik dar keli darbeliai. Kaip visada...
Padaužiukų tėtukas išlydėtas į komandiruotę. Didžiukas labai susidomėjo oro uostu, ir net pareiškė, kad ten bus ilgai ilgai, visą dieną. O mažiui matyt įspūdžių buvo per daug. Nes grįžtant autobuse galvytė linbko linko, užsimerkė viena akis, po to ir kita, ir galiausiai kažkas nešynėje labai saldžiai parpė.O aš kadangi neišsiprašiau važiuoti vietoj jo, duoduosi čia. Ei, ir aš kur nors noriu. Labai labai. Bet kur...Atostogų... Ar bent atostogyčių... Net nebūtinai lėktuvu skristi, jei ką.
O mane vis juokina didžiukas, bandymu sunorminti lietuvių kalbą pagal save. Rodos ką tik kovojo, kad sakoma ne rudenys, vandenys, šunys, o ruduo, vanduo, šuo. Dabar vėl turim krūvą linksmų žodelių. Nes jei panelė suvokė žodžio darbuotojas sandarą, tai dabar ji skalbiuotoja, tvarkiuotoja, nešiuotoja, aukliuotoja. O ką, negražu? :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą