Taip, tokie jie pas mane. Arba tiksliau - tokios. :) Kas, kad vadinu didžiąja padaužyte, mažiukas gi ji pas mane. nebent šalia sesės atrodo didelė didelė. O pavargusi kišdama rankytes man į rankovę, besiglaustydama ar tiesiog beišdykaudama ji mano nuostabi mergytė, vis padykusiu balseliu primindama, kad ji mano "mažius mažiausias".
Nesiginčysiu, mamoms savi vaikai juk visada mieliausi, nuostabiausi ir gražiausi, kitaip ir būt negali. ;) Užtat šiandien atsiskleidė nauja mano jubiljatės savybė. Gal žinota, bet niekada taip aiškiai dar nepasireiškusi. Ji į mamą, gimtadienį jau daugiau nei savaitę švenčia ir vis dar dovanas gauna. Naujausia - vaikiškas kompiuteris "Trys paršiukai". Panelė liko sužavėta. Net ir sesei neleido beveik čiupinėti. O paskambinus močiutei išaiškino - negaliu dabar kalbėti - aš su kompiuteriru kalbu.:D Tiesiai šviesiai, ne kitaip. Bet jau ir skaičiavo, ir paveiksliukų ieškojo, ir visus žaidimus išbandė. Įdomu buvo stebėtio iš šono. Buvo tokia susikaupusi, savimi patenkinta, besididžiuojanti. Turbūt pirmą kartą pamačiau, kaip jai reikia laimėti. Šiame vaikiškame kompiuteryje teisingai atsakius gi visais būdais giria. Tarsi dar būtų mažai, padaužytė ir save pagyrė. O uždarydama kompiuterį dar pakomentavo: Užteks, pavargau. Dirbau daug ir labai gerai. Ryt vėl dirbsiu, kad pagirtų. ;)
O kitas mažiukas nenustoja šypsotis. Ir sesės mėgdžioti. :) Juokingiausia buvo, kai netyčia paspaudus žaislinį mobilų jis ėmė skambėti. Mažiukas tik susimėtė, greit susrado, pridėjo prie ausytės ir puolė kažką šnekėti savo kalba. :D Va tokie tie šiuolaikiniai, dar metų nesulaukę vaikai. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą