Drambliai

Šiandien mano didžiukas su tėčiu buvo cirke, dramblių žiūrėti. pagal pirminį planą būtume ėję abi, bet pagailėjau tėčio, nes mažiukas vakarais kartais būna piktokas, ypač kai serga. Nors šiandien kaip tyčia buvo šilkinis vaikas, išsišiepęs iki ausų. Tik į vakarą matėsi, kad sesės labai laukia. Ir prie durų keliavo, ir ant palangės reikalavo kelti ir į stiklą baksnojo, kai kokia mašina sukdavo į kiemą. O jau grįžus brovėsi sesei į glėbį. :D
Bet geriau apie dramblius. :) Apie cirką su gyvūnais, žiaurų elgesį su gyvūnais ir pan. komentarų nereikia. Savo nuomonę turiu. Kai didžiukas paaugs bent iki 5 m. ir daugiau ta tema supras ir mes kalbėsimės ir pati nuspręs kaip nori daryti. Dabar jai tai džiugus įvykis, ir dar daug visko ta proga sužino. Kada gi dar tikėti dramblių šokiais, fokusais, stebuklais? Kada jaustis pačia gražiausia, protingiausia, nuostabiausia ir t.t.? Puoštis, kaip tik šauna į galvą? Juk vėliau jau reikės rengtis tai, kas "madinga"... Būnant trijų pats laikas. :D Ir aš manau, kad mano pareiga ir malonumas tuo pasirūpinti.:)
Vėl ne apie dramblius buvo. :P Bet didžiukas nuo pat ryto tik apie juos ir klausinėjo: kokios spalvos, kodėl tokios, o ne šviesiai mėlynos (kaip gi nesuprantat, gi būtų gražiau :D), kokio didumo, ką valgo, ko bijo, ar dažnai kakoja (reikėjo pamatyti mano veikdo išraišką po tokio klausimo :D ) ir t.t. Spejo cirke ir tėtį apšviesti. kiek spėjau išklausinėti - patiko. kartais buvo baisu, bet vis tiek patiko. Ryt spėju išgirsiu daugiau. ir apie mešką, kates, klounus, šunis ir t.t. pasakojo, kokie dideli buvo drambliai, su ilgom ilgom nosim, dideliais užpakaliais ir veduoklėm ant galvos. Čia jei nesupratot apie ausis. :) Ir vis pabrėždavo, kad jie buvo tikri, ne tokie, kaip dieną matyti per Tv ar kompiuterį.
Smagu ją matyti tokią besidominčią... O kitą kartą tikrai kur nors eisim abi. :) Žiūrėsiu į jos entuziazmą, šypsenas, laimingas akytes ir mokysiuos. Ne tik būti geresne mama, bet ir nekreipti dėmesio į smulkmenas. :)