Arba neišeina patylėti. ;)
Čia apie mano didžiuką, plepsių plepsiuką. Ir apie tai, kad pamačius gudrią auklėtojos šypseną darželyje jau žinau, kad kažko priplepėjo, ir belieka spėlioti, ar labai raudonuosiu ar nelabai...
Kartą didžiukas paklausė, kodėl Jonas yra kapitonas. Kaip supratau auklėtoja surimavo, o Jonas pasigavo. :) Taigi ir maniškei reikia. O ką daryti, jei su vardu Silvija nieks neateina į galvą? Bet toms mėlynoms akytėms toks atsakymas netinka, tai elementariai ir pasakiau - Silvytė gudriausia mergytė. O kitą dieną ir pamačiau tą žymiąją auklėtojos šypseną. Jau mirksiu, o ji manęs klausia - tai pamokėt kaip sakyti? Pamokiau, prisipažįstu, kaip sakyti apie Silvytę. Ir išgirstu, kad Jonui pasigyrus, kad jis kapitonas, mano turtas atsistojo ir savo garsiu balseliu išaiškino, kad Jonas ne kapitonas, o žioplys, bet Silvytė gudriausia mergytė. :D Va taip. :) Auklėtoja šypsodamasi pasakė, kad Silvytė viską žino. O tą ir prideda: geriau už auklėtoją. Mano akys užlipo ant kaktos, ir bandau paaiškinti, kad mamai gėda... Ir kaip manot, ką išgirstu? Kad nieko, mama, praeis. Praėjo. :D Beveik. :D Tik jau žinau, kad raudonuosiu ir raudonuosiu...
O naujausias bajeris tai šeštadieninis pasiaiškinimas, kodėl neklausė tėčio - o aš tik darbo dienom klausau. :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą