Tokios jau tos dienos. Ir džiaugsmo daug, ir vargo. Kaip kitaip, kai dvi bėdelės siaučia po namus su savo norais. Mažei gi ir laringitas ne kliūtis visą dieną duotis. Ir tik retkarčiais sustoti ir pasiglaustyti ar ramiai pasėdėti glėby. Kaip ir didžiukas, staiga nusprendusi, kad ji jau labai didelė ir savarankiška. Ir desertą šiandien darys ji, nes ji viską moka. :D Tai ką, pasigirt tėčiui pasigyrė, man atėjusi apie tai papasakojo ir labai ramiu balseliu dar pridėjo: tai sakyk ką daryti. :D Teko pasukti galvą ką galima daryti, kad tėtis iš tiesų patikėtų. :) Bet padarėm. Naminę žele iš kompoto ir suteptus vaflius. Gi tikrai, ji didelė, savarankiška ir viską moka. :)
Smagu su jom, tik kartais taip norėtųsi kelioms dienoms pabėgti atostogų. veikti tai, ką aš noriu. Nekeisti krūvos pampersų, nevalyti nosių, nežaisti visą dieną vaikiškų žaidimų ir t.t. Žinoma, gera, kai tave labai labai myli ir nori būti tik su tavim, bet ir sunku...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą