nespėtas nuo penktadienio...
Bet filmas pažiūrėtas, mažoji bežiūrint užmigdyta. pati kalta, kad būtnt tą dieną, kai mamai filmas, nenori laiku užmigti. :P
O aš, kaip priekabi lankytoja tenoriu pabambėti apie dar vieną aplankytą vietą. Penktadienį, po eglutės įžiebimo Kauno pilyje su didžiuku ir teta Jaja nulėkėme iki artimiausios žinomos vietos - Kavos klubo. Buvau paskutinį kartą ten gal prieš 5 metus, jei ne daugiau. Kažkokių didelių įspūdžių neliko iš to karto. Nors galiu pasakyti, kad ko gero valgiau obuolių pyragą tada...
Užtat dabar daug įspūdžių liko. Ir nelabai kokių. Ir nuo ko man čia pradėjus? Aišku, kad nuo aptarnavimo. :D Suprantu, daug žmonių, penktadienio vakaras, o aptarnauja dviese. Bet lygiai tas pats buvo Kavos keruose po eglutės įžiebimo Rotušės aikštėje, ir tai vietai tikrai neturiu ko prikišti. Bet apie viską iš pradžių. Sulaukėme meniu ir padavėjos. Aš išvardinau ko man su didžiuku reikia. O bevardinant sesei padavėja ramiausiai paėmė meniu ir pradėjo eiti. Keistai atrodė. Ir jau tada pasidžiaugiau, kad arbatpinigių aš pati nepalikinėsiu. (Tad jei pažiūrėti iš kitos pusės - kokia šauni vieta, taupo mano pinigus :P). O be to, visai nesureaguoti į vaiko prašymą uždegti žvakę irgi nemandagu. Ačiū pagyvenusiai porai sėdėjusiai kitam kavinės kampe, kuri padėjo tai padaryti.
Nieko ypatingo mes neužsisakėm - kakavos, Latte, arbatos, obuolių pyragą ir vyšnių pyragą. Šiaip paprastai ragaudama Latte ar kitokias tokio tipo kavas dažniau pamastau apie pieno putos kiekį ir pan. Net pačiai keista pasidarė, kad skonis likdavo antroj vietoj. O čia gerdama akivaizdžiai supratau- kava tikrai neskani. Vyšnių pyragas? na tas, kur vyšnių įdaras tarp tešlos sluoksnių. Kaip ir sesės valgytas obuolių. Rūgštokas, bet čia ne bėda. Bet didžiausias sesės obuolių pyrago pliusas lyginant su maniškiu buvo tas, kad tešla po obuoliais ir po juo atrodė iškepta. O maniškė labiau panašėjo į pusiau keptą tešlos gabalą.
Verdiktas? Aš tikrai žinau, kodėl ten nevaikštau ir nevaikščiosiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą