Būna tokių dienų, ir nebūtinai savaitės pradžioje, kai tik slankioji iš kamo į kampą (arba bandai tai daryti, tik nesigauna ;) ) ir kažko vis trūksta... Gal tiesiog pavargau...
Man šiandien buvo tokia diena. Bet ne apie tai aš. Nieks man slankioti neleido, o tiksliau lakstė, ropojo, ėjo iš paskos. Kikeno. kalbėjo. Komentavo. Reikalavo. Arba parpė lauke vežimėlyje, o aš bandydavau pravažiuoti per sniegą ten, kur man reikėjo. Ar bridau per balas. Nieko, gera mankšta išėjo. ;) Ir crocsai labai pravertė. Jau laukiu, kol didžiukas pasveiks ir lėksim pasitaškyti po balas. Ir aš tai labai mėgau vaikystėje. Žinoma, lietaus drabužių tada nebuvo ir balose siausti leido tik tada, kai buvo šilta. Tai gal todėl taip gera matyti Silviją lakstant jose bet kokiu oru. O ir mažoji turbūt greit prisijungs. ;)
Panašu, kad gegužės pradžioje sulauksiu svečių! :) Oi kaip nekantrauju, ketina atvažiuoti dvi mano draugės, austė ir vokietė. Vienos nemačiau nuo 2008, kitos, kuri jau buvusi du kartus Lietuvoje, nuo 2009. Žinoma, nebepalakstysim po visur kaip anksčiau, bet tikrai liūdna nebus. ;) Kaip juokiausi R: bus proga susitvarkyti namus, bus porga daug ko nuveikti, ir... pagyventi tokį gyvenimą, kokį gyvendavom anksčiau. Kiek čia iki tos gegužės belikę :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą