Voverytė

Voverytė

2013 m. vasario 4 d., pirmadienis

Savaitgalis

Taip, buvo toks. Su turbūt jau paskutiniu gimtadienio šventimu namie. (Ei, ar dar atsimena kas nors, kad praeitą mėnesį toks buvo? ;)  ) Zuikė pavyzdingai ir garsiai dainavo Su gimimo diena. Net tris kartus, nes sesei užmigus pietų miegelio tiek kartų išsiderėjo pūsti žvakutes. Ir jau klausinėjo, kada kitas gimtadienis bus. ir dūsaudama lenkė pirščiukus skaičiuodama kiek tų mėnesių liko iki tėčio gimtadienio.

O aš dar supratau, kad per tas ligas, darželius, darbus ir kitus lakstymus pamirašu du mėgstamiausius savo tėčio pasakymus. Kokius? Kad geriausias oras- dargana. :D Ir kad nebūna blogo oro, būna tik blogi drabužiai. Gi šeštadienį vakare, išlydėdama sesę, su mažėm nusprendėm irgi išlysti į lauką. Jos išėjo pirma, o aš su mažaja iš paskos. Ir kad susiraukiau pamačius, kad lynoja... O sesė teisingai paklausė: o kam tai trukdo? panašu, kad trukdė tik man. Tad užsidėjau kapišoną, išmečiau blogas mintis lauk ir buvo labai smagu. :)

Ką dar veikėm? Kaip dažnai darom žiemą, pašėrėm gulbes ir antis Nemune. Buvom prie užšalusių marių, kartu stovėjom su didžiuku prie marių plano ir gal penkis kartus pasakojau supaprastinta variantą apie marių atsiradimą. Dar tris kartus apie žuvis po ledu, nes pamatėm, kaip žvejys ištraukė žuvytę. Tai negi mano smalsutis nenusives manęs artyn. :D O dar galiausiai išaiškėjo, kad tai pavasarį su mumis plepėjęs žvejys! (Gerai, aš jo neprisiminiau, ir ką?...). O viską vainikavo karšta kakava kavinėje. Ir didelės abiejų panelių šypsenos. :)





Foto tokia, nes paprašius papozuoti išgirdau:

Mama, negaliu, žiūrėk kiek alkanų paukščių.
Rimta priežastis. :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą