Darželis

Net susimąsčiau nuo ko pradėti. paprastai apie Silvijos darželį esu linkusi atsiliepti arba  a) gerai, arba b) labai gerai. Vieninteliai priekaištai būdavo tai, kad neturi ko pasiūlyti tiems vaikams, kurie nemiega (per tą laiką panelė pradėjo po pusvalandį pamiegoti, bet siausti namie iki 11,30) ir tai, kad jos lopšelio grupėje ilga laiką buvo tik 4 mergaitės, su ja, iš kurių vieną vesdavo kartais, o kitos trys, įskaitant Silviją, pasikeisdamos dažnai sirgdavo. Beje, turim grupėj naują mergaitę, dvimetę, kuri lenda berniukams draskyti veidus. Pasirodo ir tokių būna... O džiaugdavausi, kad Silvija stebėtinai greit priprato, gerom auklėtojom, kasdieniniu ėjimu į lauką, įvairiom veiklom, tuo, kad jei vaikas nevalgydavo pavakariams varškės ar jogurto, nepraimtą indelį rasdavom padėtą ant spintelės. Vis pasidžiaugdavau direktore, kuri daug kalbėdavo apie siekį sukurti darželio ir tėvų bendruomenę ir t.t.

Dabar vienu dalyku nebesidžiaugiu. Direktore turbūt pirmiausia. Ir požiūriu.
Bet apie viską iš pradžių. Praėjusias savaites sirgo pagrindinė auklėtoja, tad penktadienį vakare įprastai atsisveikinant persimetam keliais žodžiais su šeimininkute, atsisveikinam iki pirmadienio, ji atsako taip pat. O šiandien Silvijos, manęs, ir ne tik, laukia netikėtumas. taigi, nauja šeimininkutė. O lopšelio grupei tai didelis pokytis, juk mažiukams darželis asocijuojasi pirmiausiai su ten dirbančiais žmonėmis. Matosi, kad ji nelabai gaudosi, kad nesupranta ką mažiai sako. Pasirodo, ankstesnioji tiesiog perėjo pas didesnius. Vienai mamai, kuriai pasakė penktadienį, išsireiškė, kad jai čia neįdomu. Auklėtojai Virginijai, su kuria dirbo kartu 14 metų, penktadienį (!!!!) pasakė, kad atsibodo šluostyti mažiams nosis. Nenuostabu, kad pagrindinė auklėtoja buvo pasimetus. ir ji nesidžiaugė, kai prieš rugsėjį abi po ilgo dirbimo su priešmokyklinukais buvo perkeltos pas lopšelinukus. Bet laimei, buvo protinga ir nepabėgo...

Dėl ko aš bambu ir ryt bambėsiu direktorei? bambėsiu dėl bambėjimo ir savos nuomonės išsakymo, jei ką. Ir užbėgdama rašymui už akių (gi nesakysi įvykiams už akių ;) ) pasakysiu, kad jokių pokyčių nesitikiu.
Dėl to, kad kiekviena proga kalbant apie bendruomenes, dalyvavimą, pasitikėjimą buvo pasielgta priešingai. tereikėjo likus kelioms dienoms pasakyti, kad išeis, ir to būtų užtekę.
Netiesiogiai dėl to, kad Silvijai aiškinant, kad išėjo dirbti pas kitus vaikus (iki šiol nesuprantu, kodėl būtent ji Silvijai labiausiai patiko) ir pas juos nebebus, pamačiau ašarytes ir išgirdau klausimą kodėl neatsisveikino, juk reikia atsisveikinti ir pasakyti, kad išeini, ir dar pamąstė, kad jie nieko blogo nepadarė...
Už per gudrų paklausimą (kaip tyčia savaitgalį kalbėjom, kad auklėtojos, nes auklėja ir moko juo visus, o šeimininkutė padeda mokyti - gražiai valgyti, žaisti, piešti, sportuoti, nesimušti, nes argi matė auklėtojas mušantis?), ko čia juos visus moko. :(

Žinoma, mano gudruolis paršelis nuklausęs mano pokalbį su auklėtoja vakare dar primąstė, kad jei šeimininkutė gali išeiti, kada neįdomu, tai ir ji gali niekam nesakius išeiti, kai neįdomu tvarkyti žaislus. Bet neišdegė panelei.
O paskui prisiminė, kad ryte nunešus gėlę auklėtojai (išsiprašė sekmadienį) ši pasakė, kad bent kas pataisė nuotaiką (ar kažką panašaus, aš negirdėjau). Tada dundėjo aps tėtį į kitą kambarį sakydama, kad jai reikia visų tėtės pinigų, nes pirks daug gėlių. vargšas ilgai nesuprato kas ir kam, jau įtariai į mane pradėjo žiūrėti, bet galiausiai išsiaiškino ir susitarė, kad neš ką nors kitą, ką auklėtoja mėgsta. Silviukas tuoj patikino, kad pieniškos sriubos tikrai neneš, nes auklėtoja jos nemėgsta. :D tad sutarė dėl šokolado...


Oi, prirašiau. Už tas kelias nerašytas dienas. ;) Bet ryt nuėjus bambėsiu. Už tą mažą žmogiuką, kuris labai susirūpino...