Šiandien su didžiuku vakarinio pasivaikščiojimo metu ilgai kalbėjomės apie... laiką. :) Taip taip, apie tai, kad vasaris, bet ne vasara. Kaip baigiasi žiema, prasideda pavasaris. tada jau bus galima laktyti po balas ir taškytis (čia aš mintyse visada pasidžiaugiu, kad yra toks gėris kaip lietaus kelnės, nes maniškė po balas bėgioja kaip tankas :) ). Kodėl mėnesyje yra būtent tiek dienų ir t.t. Oi kartais sukau galvą...
Bet gera būti tik dviese su šiuo plepuku. Vaikščioti susikibus už rankų, o ji man (ir užkalbinusiai moteriškei su šuniuku) išaiškino, kad dabar mes vaikštom ir atrodom kaip geriausios draugės. Niekas nedrįso garsiai tuo suabejoti. :D
O mažiukas pagaliau apie šunį sako "au", o ne "am". :) Nors ir aną vienas kaimynas (iš kito aukšto, bet vis tiek kaimynas) gerai paaiškino - yra kur valgo šunis, tai "am" tinka. Bet savo šuns tau tai neduosiu... O mano mažiukas dar atkakliau tisė rankytę aiškindama "am, am". :)
Oi tas mano mažas kopijuoklis. Paskui sesę ir lėles bando rengti. Gražu. :) Ir kai matė sesę vartant naują žurnaliuką ir sprendžiant užduotėles, labai atkakliai braukė savo reklamą. Irgi moka, negi ne? ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą