Šalčiai nesibaigia, tad lauke būnam ne tiek ir daug. Ryte į darželį, per pietus atgal. Ir trumpam į lauką. Tad veiklas tenka susigalvoti kitokias. Tik ne visada pavyksta, kaip kad šiandien buvo su žaidimų kambariu. Iš pradžių įkyri dvimetė (taip taip, kaip mama turbūt ir apie svetimus vaikus neturėčiau taip kalbėti :D ), su apčiulptu chupachupsu lendanti labai arti. Bet Silvija greit "sutvarkė"- garsiai išaiškino eiti nuo jos toliau, nelįsti prie sesės, ir dar "užtvirtino", kad ji jai nepatinka ir nedraugaus. Na gerai, gerai, buvo šiek tiek gėda...
O mažė sugebėjo prisisioti kelnes, nors turbūt po sauskelnių nuėmimo vasarą to ne namie nebuvo atsitikę.
tad visos po to važiavom "reabilituotis" pas močiutę. ;) Ir čia ne tik seneliams, bet ir man teko gal 100 kartų atkartotį ir žaisti vakar mėtaujoj išmoktą žaidimą:
-Runce, Runce, kur buvai?
-Kamarėlėj.
-Ką ten veikei?
-Pienelį lakiau.
-Ar man palikai?
-Palikau.
-O kodėl puodynėlė tuščia?
-Sugrįžau ir išlakiau.
Ir tada prasideda gaudynės.
Vakar tas žaidimas buvo žaidžiamas gal 10 kartų. Juokingiausia buvo žiūrėti į Silviją ir Paulą Mariją, kurios sakydamos žodžius tiek veido išraiškų ir pasikraipymų įtraukė. :D
O mažė irgi dalyvavo. bet atsiklausėm šiandien. Aišku, vietom reikia žinoti žodžius, kad suprastum. Bet ta šypsena iki ausų ir spindinčios akytės linksmino visus. Ir nustebau, kad viską pasakė iš atminties, tik vietom žodžius sukeisdama: "Kodėl tuščia puodelis?" :P
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą