Ne tik vaikams, bet ir man vis dar patinka žiema. Tik sniego daugiau norėtųsi...
Ir patinka vėlyvi rytai, kai prirengi vaikus ir keliauji su rogėm ant kalniuko. Nors tas rengimas kartais tiek kantrybės pareikalauja... Gi mano paršeliai kaip visada su nuomone dėl aprangos. :D Bet šiaip ar taip kompromisą visada pasiekiam. ;)
Laimei, šiandien nebuvo to žadėto didelio vėjo, o pasitiko mus visai smagi saulutė. ir tie -10 ir daugiau neatrodė baisiai. Kaip visada- buvo darbų pasidalinimas. Vienas stovim ant kalniuko, kitas gaudom apačioj ir pusė kalniuko mažės roges užtempiam. Net kiek juokinga žiūrėti į prirengtą dar labiau suapvalėjusį mažiuką, puškuojantį į kalniuką. Tais laikais dar nežinojau apie gudrius kombinezonus, tad mažiui dar tenka atnešioti sesės palikimą. O Silvijos kombinezonu neatsidžiaugiam abi. Aš- kal plonas ir šiltas, ir dar kad geras, ant galvos besilaikantis kapišonas, o Silvija- kad rožinis ir gražus. :D Prisidūko abi lauke, o ir mes su padaužiukų tėčiu prisisportavom. :)
Šiandien prisikikenau iš Silvijos. Raukėsi kažko, tai ir leptelėjau kad pyktis grožiui kenkia. Gi daugelis iš mūsų girdėjom tą posakį. Mąstė, mąstė, paskui dar paebejojo, kad negali taip būti. O galiausiai matyt patikėjo, nes išsišiepė ir pasakė:
-O aš graži. :D
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą