Išties seniai nerašiau. Tuo labiau, kad taip ir liko neaprašyta kelionė su Silvija ir keliais mano bendradarbiais į Panevėžio raj. vaikų namus. Iš pradžių nespėjau, paskui rinkau žodžius, gal laukiau kol įspūdžiai susigulės. Taip turbūt ir neparašysiu. Nors mano plepsius ten "prasinešė". Dar ir iš vieno mergaičių kambario grįžo gerokai prisikvėpinusi ir su gudria veido išraiška. O šiaip... Šiaip ilgai mąstė ir tebemąsto apie berniuką Luką, kuris tuose vaikų namuose atsidūrė, nors ir turi mamą, tėtį, brolių ar sesių. Bet išgėręs primušė tėvas taip, kad berniukas atsidūrė reanimacijoj...
O linksmesni dalykai? Vėl prasidėjo būreliai. Mažoji jau žiūriu su sese ne tik į Mėtaują, bet ir į Dominantę įsiprašė. Ir dar išdidžiai užrietus nosytę paaiškino: aš didelė, aš dainuoju. Dainuoja, kurgi ne. :) Ir Mėtaujoj aktyviai dalyvauja, bando viską ką didesni daryti. Juokinga ten kai būrys 3-4 metų vaikų susirenka. Paskutinį kartą kai aš buvau (o tai iš viso tebuvo antras kartas) net kikenom su vienos mergaitės mama, nes Silvija su Paula Marija (ta mergytė būtent taip visiems prisistato) varžosi kuri aktyvesnė, gudresnė ir pan. Nei vienai drąsos netrūksta. :) Dar į kompaniją yra viską žinanti trimetė. Gražus pokalbis išėjo prieš dainuojant dainelę apie arkliukus. vadovė klausia: vaikai, ką arkliukai labiausiai mėgsta? Žolę, rėkia Silvija ir Paula Marija. O kokią? Klausia toliau? O trimetė Miglė ramiai ir užtikrintai atsako: oranžinę :P
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą