Dar vienas savaitgalis

Dar vienas savaitgalis namuose, o visi kiti pramogavo, vaikščiojo be manęs... Na gerai, mūsų paršelis kvyksėjo, kriuksėjo ir kitus garsus ledio namuose. Vis šis tas. :)
Šeštadienį Ignėja su tėčiu buvo vaikų velykėlėse gruodžio muziejuje. Tam muziejuje iki šiol nebuvau, reiks kada ištaisyti šią klaidą. :) O mano mažas zuikis grįžo laimingas, patenkintas ir išsišiepęs iki ausų. Visko ten buvo: muzkos, ratelių, žaidimų. Rideno kiaušinius. nebūtų Ignėja, kai paridendavo, aikštelės tikrai neužtekdavo. :) Dar ir netikrus kiaušinius spalvino. O šiandien labai rimtai vėl prašėsi ten pat, nes patiko. :)

O vakar toks smagus oras buvo... Panelės ir savo sherpa megztinius jau pratampė ir dar tris valandas lauke prabuvo. Ir šiandien namie nesėdėjo, nors pro langą žiūrint vėjas atrodė toks, kad nunešt gali. Bet riedučiai ir paspirtukas vis tiek buvo pravėdinti. Panašu, kad padaužyčių tėtis per šiuos du savaitgalius su vaikais atsibuvo tiek, kiek paprastai per pora mėnesių pabūna. :)
Šiandien Silvijai kitkuo buvo įsimintina diena. Aš jau turbūt nuo to laiko kai jai sukako metai svarstydavau, kada ateis tas laikas, kai reiks vienai leisti eiti iš namų. Kad ir trumpam. To noro daug pas ją. Ypač kai praeitą vasarą viena 5-6 metų mergaitė, kurios tėvai tuo metu nuomavo butą mūsų name, per dienas iki vėlaus vakaro viena duodavosi lauke. Esam ją sutikę ir 10 val. vakaro vieną. Vieną kartą su kita mama triukšmą kėlėm, kai pagyvenęs vyras su saldainiais ją kažkur kvietė. Tų žmonių mūsų name nebėra. O ir Silvijai tokia laisve dar nekvepia. Tad ginčijausi ginčijausi su padaužyčių tėčiu ir įrodžiau, kad laikas kartais ją išleisti mūsų paršeliui paskinti žolės už namo. Ir pamažu tą laisvę didinti. O jau didžiavosi savimi... Ir išdidžiai iš lauko mums prilipusiems prie langų mojavo. Auga tie vaikai....